Lietuvos policijos ištakos: susibūrė be atlygio ir su iš priešų konfiskuotais ginklais

1918 m. vasario 16-ąją paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, ją pirmiausia reikėjo įtvirtinti ir apginti. Į laisvės trokštančią jauną valstybę kreivomis akimis žiūrėjo Rusija, Lenkija ir Vokietija, o suirutė vyko ir pačios šalies viduje. Po Didžiojo karo Lietuvoje trūko prekių, pakriko finansų sistema, stigo darbo ir plito įvairios ligos; prie žmonių gerovės neprisidėjo ir pabėgėlių srautai. Šlaistėsi dezertyrai, buvusių karo belaisvių grupuotės, po Vokietijos kapituliacijos jokiai vadovybei nepaklusę kareiviai bei savi nusikaltėliai. Eliminuoti nusikalstamumą reikėjo. Reikėjo Lietuvos policijos pajėgų.

O viską juk reikėjo pradėti nuo nulio: sukurti valdžios institucijas, įvairias komisijas ir struktūras, įtvirtinti savivaldą, ir, žinoma – užtikrinti viešąją tvarką. Tik prieš tai reikėjo įkurti nepriklausomos Lietuvos policijos pajėgas, o tai nebuvo taip paprasta, todėl pirmaisiais nepriklausomybės mėnesiais politiškai aktyvūs žmonės patys ėmėsi veiksmų.