Na, gerai, palikime krepšinio sirgaliams skirtus išsireiškimus ramybėje ir koncentruokimės ties kariniais terminais. Sakykime taip – pirmoji publikacijos dalis buvo artilerinis paruošimas prieš mūšį, dabar prasidės puolimas, o ar po jo seks „kontrataka“ – pamatysime. Kviečiu skaityti toliau.
Lietuvio santykis su karu ir krašto gynyba yra komplikuotas. Iš vienos pusės, pamename, jog ginklu ir diplomatija pasiekėme to, jog savo žirgus girdėme Juodojoje jūroje (nesenos ir taikios ekspedicijos dalyviai patvirtino, kad žemaitukų veislės žirgai jūros vandeniu gali malšinti troškulį), iš kitos gi – jaučiame didžiulę traumą, kad viską praradome ir esame tik taškelis pasaulio žemėlapyje. Tiesa, tas taškelis beveik tris kartus didesnis už Izraelį – šalį, kurios priešai dreba ir griežia dantimis, išgirdę jos vardą, bet...padaryti nieko negali. Tremti, naikinti ir niekinti tos šalies atstovai pasakė – „užteks“ ir savo žodžio nuosekliai laikosi jau daug dešimtmečių.
