Beveik neišsprendžiamas konfliktas: kodėl palestiniečiai džiūgauja, jeigu Izraelio pasienyje nukrenta aitvaras

Kuomet parašiau apžvalginę publikaciją apie seksualines mažumas kariuomenėse įvairiais istoriniais laikotarpiais, kilo nedidelė „audra stiklinėje“ – keletas skaitytojų demonstratyviai nustojo mane sekti įvairiuose socialiniuose tinkluose ar platformose dėl „netinkamos propagandos“, keletas, atvirkščiai, priekaištavo, kad „nemato mano reikiamos paramos ginant žmonių teises šiuo svarbiu klausimu“. Kaip sakė kadaise šviesios atminties aktorius Vytautas Šapranauskas – „aš ne žaisliukas ant eglutės, kad visiems patikčiau“. Taigi, ši publikacija galimai palies jautrias stygas, nes ji...apie žmonių santykius, gyvybes ir, kaip dabar atrodo, beveik neišsprendžiamą problemą – Izraelio ir Palestinos konfliktą. Tiesa, apie labai siaurą, karinę jo dalį.

Stabtelėjau ir pagalvojau, kad visgi būsiu skaitytoją kiek apgavęs – nerašysiu apie vienos iš konflikto pusių, Izraelio, tankus „Merkava“, šarvuotus transporterius „Namer“ ar iš JAV perkamus F-35 naikintuvus, tačiau pamatysite daug arabiškų ginklų pavadinimų, kuriuos, deja, bet žino absoliuti dauguma tiek Palestinos, tiek Izraelio gyventojų.

Palestiniečių fedainai (tiksliausias netiesioginis stilistinis vertimas būtų „laisvės kovotojai“) savo priešpriešą su Izraeliu pradėjo vos šiam įsikūrus – dešimtmečiais tai buvo iš įvairių aplinkinių valstybių ir įvairiomis kryptimis rengiami diversiniai reidai, sprogdinimai, atskirų objektų užpuolimai, įkaitų grobimai, savižudiškos misijos ir kiti panašūs, Izraelio valstybę silpninantys, veiksmai.