Ištrūko iš Sibiro ir emigravo į JAV: amerikiečiai juos vadindavo lenkų mafija, nes beveik visada gyvendavo naujame name

Veiksmo vieta – Long Bičo miestas, priklausantis Los Andželo apygardai, jaukus namas vienoje ramioje gatvėje, miesto pakrašty. Šiluma, prie namo augančios palmės šnabžda kalifornietiškas melodijas, bet atrodo, kad aplink karaliauja šaltis. Istorija, kurią pasakoja Ričardas Vederinskis, arba, kaip jis mieliau save vadina amerikietiškai – Ričas, lenkų emigrantas, yra apie tai, ką teko patirti jo tėvams, kad įgyvendintų amerikietiškąją svajonę, ir ji primena įtempto siužeto filmą.

Šis straipsnis pirmą kartą Delfi portale buvo publikuotas 2018-04-15.

Joje – ir karas su Vermachtu, ir sovietinė okupacija, ir lageriai, kuriuose žmonės mirdavo vienas po kito, kelias per Kazachstaną į pabėgėlių stovyklas Rodezijoje (britų kolonijinis pavadinimas, skirtas įvardinti teritoriją Afrikoje, apimančią dabartinę Zambiją ir Zimbabvę), išvykimas iš pokarinės Britanijos į JAV ir darbas šachtoje.

„Mano tėvai apsistojo Volynėje (istorinis regionas Ukrainos šiaurės vakaruose, tarp Pripetės ir Bugo), pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, būtent ten jie ir susipažino. Tėtis buvo kariškis, iki Antrojo pasaulinio karo pradžios tarnavo 19-ame Volynės ulonų pulke, buvo vyresnysis vachmistras. Kai Vokietija užpuolė Lenkiją, su pulku dalyvavo mūšyje kaimo Mokraja, ten lenkams pavyko sulaikyti vermachto karius“, – pasakoja Ričardas. Pats Ričardas, Ričas – dailios figūros, neturintis nė gramo nereikalingo svorio vyriškis, mūsų pokalbio metu jis nervingai glosto savo vokiečių aviganį.

Vokiečių nelaisvė ir katorga sovietų Šiaurėje