„Baimės akys didelės“, pratęsiant vaizdingų posakių seriją, arba paprasčiau tariant – panika ir paranoja, dažnas karo palydovas. Užtenka prisiminti besaikį tualetinio popieriaus ar grikių kruopų pirkimą I-ojo pandemijos karantino metu ir noras prunkšti iš panikuojančių amerikiečių kaip mat praeis. (Ar lietuviai didžiausi panikuotojai pandemijos akivaizdoje? Apie tai rašiau ČIA). Juolab, kad tą 1942-ųjų vasarį šalis išties kariavo.
Praėjo kiek daugiau negu 3 mėnesiai nuo žymiosios Perl Harboro atakos, o JAV Vakarų pakrantės akvatoriją „papuošė“ japonų povandininių laivų aukos – visa eilė JAV prekybinių laivų, kurių „nepagailėjo“ japoniškos torpedos. Pačiam žemyne vis dažniau aidėjo mokomosios oro pavojaus sirenos, gyventojai temdė namų langus naktimis, saugodamiesi oro atakos ir stojo į savanoriškas ugniagesių komandas, o kariuomenė gabeno oro gynybos priemones ir rausė apkasus bei blindažus. Silpni skeptikų balsai skendo panikuojančių piliečių masėje.
