Prieš invaziją į jų šalį, lenkai dalinai spėjo fortifikuoti ar kitaip įtvirtinti dalį pavojingiausių krypčių, nors susigriebta buvo per vėlai. Aprašomo mūšio gynybinė linija driekėsi tarp Kołodzieje ir Grądy-Woniecko kaimų su Wiznos kaimu centre. Apie 9 kilometrų ilgio įtvirtinimų ruožas ėjo upių pakrantėmis, dengdamas kelią Lomža-Bialystokas ir patogiausias perkėlų vietas. 1939 m. rugsėjo 1-jai spėta įrengti 6-is sustiprintus betoninius bunkerius, du lengvesnius betono bunkerius ir 8-is kulkosvaidžių taškus. Dar 4-ių bunkerių nespėta užbaigti. Dalyje vietų buvo iškasti prieštankiniai grioviai. Lenkų kariai turėjo šešias 75 mm patrankas, 24-ris sunkiuosius kulkosvaidžius, 18-ka lengvųjų kulkosvaidžių ir 2 vnt. Wz.35 prieštankinių šautuvų. Kariams vadovavo kapitonas Wladyslaw Raginis – Vilniuje gimnaziją baigęs lenkų karininkas.

Prasidėjęs rugsėjo 7-os dienos bomabardavimu, šturmas, su įvairios trukmės pertraukomis truko beveik 4 dienas. Generolo Heinz‘o Guderian‘o vadovaujamos pajėgos, kurių pagrindą sudarė „Lötzen“ brigada ir 10-ji tankų divizija savo gretose turėjo apie 42 000 karių, 350 tankų, 108 artilerijos pabūklus, 188 minosvaidžius, 195-is prieštankinius ginklus ir apie 1000 įvairiausių kulkosvaidžių.

S.Sosabowskis su kolega, britų Generolu F.Browning'u

Lenkų garnizonui pagalbos nebuvo lemta sulaukti – visi artimiausi daliniai, sumanių vokiečių manevrų dėka, su dideliais nuostoliais buvo nustumti į šalies gilumą. Nei Luftwaffe (nacių karinės oro pajėgos) bombos nei išmesti atsišaukimai pasiduoti, nei sugriauti bunkeriai lenkams įspūdžio nedarė. Priešo generolo H. Guderian‘o pažadas, žudyti belaisvius, jeigu lenkų kariai nepasiduos, besiginančiųjų sprendimų taip pat neįtakojo. Ir tik rugsėjo 10 d. rytą, kuomet paskutiniuose dviejuose bunkeriuose esantys kariai išeikvojo visus šaudmenis, kapitonas W. Raginis įsakė kariams pasiduoti, o pats nusižudė susisprogdindamas granata.

Stanislaw‘ui Sosabowski‘ui fortūna šypsojosi labiau, nors...vertinkite patys – gimęs dabartinėje vakarų Ukrainoje, Ivano-Frankovsko mieste vaikinas anksti patyrė netekties skonį, kuomet mirus tėvui ir šeimai esant apverktinoje finansinėje padėtyje, privalėjo mesti mokslus Krokuvos Jogailos Universitete, grįžti tėviškėn ir maitinti artimuosius. Padienius darbus puikiai sekėsi derinti su tarnyba paramilitarinėje Lenkijos nepriklausomybės siekiančioje Šaulių organizacijoje. 1913-aisiais Stanislaw‘as pašaukiamas atlikti tarnybos Austro-Vengrijos kariuomenėje ir jau turėdamas kapralo laipsnį kovoja I-ojo Pasaulinio karo laukuose (apie keletą jo epizodų rašiau ČIA ir ČIA.

1915-aisiais vyras sužeidžiamas, bet jau po kelių metų stoja į formuojamą, nepriklausomybę atgavusios Lenkijos, kariuomenę. Dėl sužeidimo S. Sosabowski‘s daugiau laiko praleidžia Karo reikalų ministerijoje Varšuvoje negu lauko daliniuose, vėliau baigia Aukštąją Karinę Mokyklą, vadovauja pėstininkų batalionui bei dėsto logistikos discipliną jauniesiems karininkams.

Išaušus lemtingiems 1939-iesiems, Pulkininkas S. Sosabowkis vadovauja elitiniam 21-jam pėstininkų pulkui, dar vadinamam „Varšuvos vaikais“.

Prasidėjus nacių invazijai į Lenkiją pulkas intensyviai kaudamasis traukiasi Varšuvos link. Po daugiau kaip 3 savaičių mūšių, nukraujavęs pulkas su vadu priešakyje paimamas nelaisvėn.

Nelaisvėje Stanislaw‘as ilgai neužtrunka – pabėgęs iš belaisvių stovyklos vyras grįžta į Varšuvą ir prisijungia prie pogrindžio kovotojų, tačiau iš Lenkijoje Vyriausybės tremtyje gauna įsakymą – vykti į Prancūziją ir ten organizuoti 4-osios Lenkiškosios Pėstininkų Divizijos veiklą.

Prancūzijos karinė vadovybė, kalbant žargonu, buvo kiek „atsipūtus“ – iš 11 000 lenkiškosios divizijos karių, tik 3150 buvo aprūpinti I-ojo Pasaulinio karo laikų ginklais, o likę neturėjo nieko. Kuo tai baigėsi patiems prancūzams puikiai žinome iš istorijos vadovėlių, nors didesnės kariuomenės dalies bailumu apkaltinti visgi nederėtų (apie tai rašiau ČIA).

Susitarus su britais, daugiau kaip 6000 lenkų buvo evakuoti į Didžiąją Britaniją, kur buvo įkurta pirmoji Lenkijos istorijoje desantinė „1-ji Nepriklausoma Parašiutininkų Brigada“. Savanorių buvo tiek, kad lenkams buvo pastatyta atskira treniruočių stovykla, o 49-rių metų Stanislaw‘as kartu su savo kariais treniravosi desantuotis iš orlaivių. Neoficialus lenkiškosios brigados šūkis: „Trumpiausiu keliu“ (najkrótszą drogą lenk.) simbolizavo tai, ko visi jos nariai labiausiai troško – grįžti Tėvynėn ir kautis už savo žemę.

1-osios Nepriklausomos Parašiutininkų Brigados vėliava

S. Sosabowki‘s nenorėjo, kad jo brigada būtų priskirta britų vadovaujamoms pajėgoms ir jos, kaip nepriklausomo dalinio, išlaikymas ėmė kelti nemažą galvos skausmą šeimininkams. Kaip ir paties Stanislaw‘o asmenybė – jis neretai ginčydavo aukštesnės vadovybės sprendimus bandydamas parodyti silpnąsias taktikos ir karinių planų puses. Nesutarimų apogėjus pasiektas 1944-ųjų vasarą.

Varšuvoje įsiplieskė sukilimas ir 1-osios Nepriklausomos Parašiutininkų Brigados kariai pajuto, kad atėjo tas momentas, kuriam jie ruošėsi visus praėjusius metus – kristi iš dangaus naciams ant galvų ir padėti kovojantiems broliams bei seserims. Sąjungininkų karinė vadovybė turėjo kitą nuomonę – lenkų brigados laukė užduotys Vakarų fronte, o lėktuvai, teoriškai galėję nugabenti lenkų desantininkus iki Varšuvos būtų nesugebėję grįžti atgal – sovietai atsisakė leisti jiems tūpti jų kontroliuojamoje teritorijoje. Tiesa sakant, visi suprato – lenkai būtų išsiųsti tiesiai į mirtį. Tačiau brigada „sprogo“ – kariai pradėjo bado akciją, britai pagrasino brigadą apskritai nuginkluoti. Stanislaw‘ui pavyko karius įkalbėti nemaištauti, o pati brigada buvo perduota britų vadovybės žinion.

Reikėjo skubiai nuleisti „garą“ tūkstančiams vyrų, o britų štabuose kaip tik buvo dėliojami operacijos „Market Garden“ matmenys – didžiulės oro desanto operacijos, kurios metu keliasdešimt tūkstančių sąjungininkų karių išsilaipino Nyderlanduose. S.Sosabowki‘s skeptiškai vertino operacijos šansus – „tiltai per toli, vokiečių pajėgų regione-per daug“, tačiau į jo žodžius, ypač po lokalaus lenkų „maišto“, jau niekas neatsižvelgė – Brigados vadas galutinai gavo „nepaklusniojo“ etiketę (apie vieną operacijos epizodų rašiau ČIA).

Operacija „Market Garden“

Gerokai vėliau, jau Brigados Generolo laipsnį turintis Stanislaw‘as sužinojo, kad jo sūnus, kovodamas Lenkijos sukilėlių pusėje Varšuvoje, apako, tačiau tai buvo vėliau, o Nyderlanduose, lenkai kovėsi kaip žvėrys, skubėdami pagalbon apsuptoms britų desantininkų divizijoms. Situacija sąjungininkams klostėsi kritiškai ir lenkų karininkas pasiūlė savo planą kaip išvengti pražūties, vykdant kontrpuolimą nurodytomis kryptimis. Planas buvo atmestas ir lenkų brigada dengė atsitraukiančių britų užnugarį.

Jau pasibaigus kautynėms, britų maršalas Bernardas Montgomeris parašė laišką S. Sosabowski‘ui girdamas lenkų karių drąsą, tačiau po savaitės, Didžiosios Britanijos generalitetas gavo kiek kitokį laišką, kuriame „Market Garden“ operacijos nesėkme kaltinamas...tas pats S. Sosabowski‘s.

Brigados generolui buvo pasiūlytas nedidelis postas užnugario daliniuose, o 1948-aisiais jis atleistas iš tarnybos.

Varšuvos sukilimas. Sukilėliai su perimtu vokiečių šarvuotu transporteriu

Komunistinė Lenkija anuliavo S. Sosabowski‘o pilietybę, o britai atsisakė suteikti jam karinę pensiją.

Stanislaw‘as 17 metų dirbo gamybinės įmonės sandėlio darbuotoju, o britų kolegos niekaip negalėjo suprasti, kodėl, atsiradus kompanijoje nors vienam lenkų kilmės buvusiam kariškiui, kiekvieną kartą pasirodžius kukliam sandėlininkui būdavo sustabdoma visa darbinė veikla ir lenkai įsitempę „ramiai“ atiduodavo šiam pagarbą.

S.Sosabowskis

Brigados Generolas S. Sosabowski‘s mirė 1967-aisiais, o po kelių metų jo palaikai grįžo į Tėvynę ir atgulė amžino poilsio Varšuvos karinėse kapinėse.

2006-aisiais Nyderlandų karalienė Beatričė S. Sosabowski skyrė karinį „Bronzinio Liūto“ apdovanojimą, šalies televizijos pristatė dokumentinį filmą, kuris „reabilitavo 1-ją Nepriklausomą Parašiutininkų Brigadą ir jos vadą“.

2019-aisiais, Didžiosios Britanijos princas Čarlzas padėjo vainiką memoriale, pagerbdamas žuvusius Lenkijos karius.

Britų istorikas Norman Davies teigė: „Ilgoje neteisybių istorijoje tikriausiai nerasime labiau neteisingai vertinto žmogaus už 1-osios Nepriklausomos Parašiutininkų Brigados vadą Generolą Stanislaw‘ą Sosabowski“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)