Aštunto dešimtmečio pradžioje „Boeing“ vos ne bankrutavo, o dėl stipriai mažinamo darbuotojų skaičiaus „Boeing'e“ iš Sietlo išsikraustė apie 70 tūkst. gyventojų vos per kelerius metus. Tokia buvo didžiulė viso miesto priklausomybė nuo vieno lėktuvų gamintojo, kuris buvo papuolęs į krizę, kuri iki šiol vadinama „Boeing Bust“.
Paėjusiais metais (2020 m.) „Boeing“ užsakovams pristatė tik 157 pagamintus lėktuvus. Paskutinį kartą tokie maži skaičiai buvo būtent aštunto dešimtmečio pradžioje – „Boeing“ pagamino 156 lėktuvus 1973 metais, vos 97 lėktuvus 1972-ais ir 141-ą 1971-ais. Palyginimui, pernai „Airbus“ sugebėjo klientams įteikti 566 lėktuvus. 2018-ais metais abu gamintojai pagamino po 800 lėktuvų, o „Boeing“ į dabartinę duobę kristi pradėjo jau 2019-ais metais, kai pristatė jau tik 380 lėktuvų („Airbus“ užaugo iki 863-ų).
„Boeing Bust“
Kas buvo nutikę „Boeing“ tada, kai atrodė vos pradėjo gaminti ikoniškus ir iki dabar naudojamus lėktuvus: darbinį arklį „Boeing 737“ ir dangaus karalienę „Boeing 747“?
1958-ais metais „Boeing“ pradėjo savo pakilimą su „Boeing 707“, kuris pradėjo naują kelionių erą. Britai ir rusai jau irgi gamino reaktyvinius lėktuvus („Comet“ ir „TU-104“), bet amerikiečių gaminys pasirodė pats sėkmingiausias ir viso pasaulio oro uostai skubėjo pritaikyti savo infrastruktūrą naujiems puikiems lėktuvams. 707 buvo sėkmė visai Vašingtono valstijos ekonomikai – praktiškai didžioji dalis žmonių savo šeimose turėjo bent vieną narį, kuris dirbo „Boeing“. Su 707 gamyba pirmą kartą „Boeing“ darbuotojų skaičius viršijo 100 tūkst. darbuotojų. Nauji užsakymai pylėsi ir šis lėktuvas uždominavo transatlantinį skraidymą ir skrydžius per Ramųjį vandenyną.
Aviakompanijos beldėsi į duris pas „Boeing“ ir prašė, kad Sietle jiems pagamintų mažesnį reaktyvinį lėktuvą, kuris galėtų skristi trumpesnius atstumus ir pakilti nuo trumpesnių kilimo tūpimo takų. „Boeing“ vos po ketverių metų sukonstravo 727 – trijų variklių trumpiems atstumams skirtą lėktuvą, kuris pasiekė sėkmės ne tik keleivių skraidinime, tačiau ir vežti krovinius.
Įkvėpti sėkmės „Boeing“ nesustojo toliau – dar po penkerių metų pasirodė pirmasis „Boeing 737“: lėktuvas, galintis užpildyti tarpą tarp 727 ir 707. Septinto dešimtmečio vidurys „Boeing“ buvo įspūdingas: darbuotojų skaičius padvigubėjo, o kompanija ėmėsi diversifikuoti veiklą ir veržtis už žemės ribų – kosmoso kelionėms skirtų gaminių viršūnė buvo, kada „Boeing“ laimėjo NASA kontraktą pagaminti tą mėnulio automobiliuką, kuris padėtų astronautams judėti palydovo paviršiumi.
Užmojai tik augo ir „Boeing“ atsakė į „Pan Am World Airways“ nuolatinius prašymus pagaminti didesnį ir ištaigingesnį lėktuvą nei „Boeing 707“. 1966 m. „Boeing“ pasirašė su JAV flagmane sutartį, kad po trijų metų pristatys 25 dviaukščius „Boeing 747“ lėktuvus. Nors ir klestinti, „Boeing“ čia sustūmė „all in“ – įsipareigojo per trumpą laiką pastatyti gamybos linijas ir užbaigti lėktuvo dizainą. Pirmą kartą gamindama 747 „Boeing“ ėmė kurti didelį tiekėjų tinklą – du trečdaliai lėktuvo detalių buvo gaminami kitų kompanijų. „Boeing“ ir taip darbo netrūko – jiems teko pasistatyti patį didžiausią angarą gamykloje, kur galėtų surinkti visas detales į vieną lėktuvą. Pačios „Boeing“ darbuotojų skaičius pasiekė 150 tūkst., o Vašingtono valstijoje ėmė dygti tiekėjų gamyklos, priklausomos nuo „Boeing“ užsakymų.
1968-ais metais iš angaro išriedėjo pirmas „Boeing 747“, kurį ištaigingai pakrikštijo 26 skrydžių palydovės – po vieną iš kiekvienos aviakompanijos, užsisakiusios šią būsimą dangaus karalienę. Tačiau valdyboje jau ėmė kilti nerimas – pradžioje gerokai biudžetą viršijo 737, o viso naujo gamybos modelio kūrimas su 747 dar labiau viršijo pradžioje suplanuotas investicijas.
Tačiau didžioji rizika buvo dar kitame projekte. Prieš 20 metų „Boeing“ ėmė braižyti viršgarsinio lėktuvo brėžinius. Keli JAV prezidentai vis atidėliojo tokio lėktuvo gamybos pradžią, tačiau kuomet Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Sovietų Sąjunga paskelbė apie planus kurti savo viršgarsinius civilinius lėktuvus, 1963-ais metais J. Kennedy pasirašė investicijų į viršgarsinių lėktuvų kūrimo planą. „Boeing“ konkuravo su „Lockheed“ ir 1966-ųjų paskutinę dieną laimėjo konkursą, pasiūliusi 250 keleivių galintį skraidinti lėktuvą, pasiekiantį viršgarsinį greitį.
Tais metais investuotojai iš San Diego kūrė NBA komandą Sietle, tai pavadino ją „Seattle Supersonics“ – mano skaityti pirmi lietuviški žurnalai 1993-ais juos vertė kaip Sietlo „Viršgarsiniai“. Komanda Sietle gyvavo iki 2008 m., kuomet įsigiję nauji savininkai iškraustė ją į Oklahomą.
Viršgarsinio lėktuvo gamyba nėjo sklandžiai. Kelis kartus teko keisti dizainą – buvo pakeistas sparnas, po to variklių vieta. 1969-ais projektas ryškiai vėlavo, o sovietai jau pristatė savo TU-144. Nors vos paskrendantis ir beviltiškai nesaugus, bet vis dėl to pirmas. 1969-ųjų pavasarį britai su prancūzais jau buvo suvieniję jėgas ir pristatė „Concorde“. Prezidentas Niksonas stengėsi nepasiduoti ir paprašė kongreso pritarti papildomų 660 milijonų JAV dolerių investicijoms. Pradžioje buvo pritarta ir programa tęsėsi, tačiau po kelių opozicijos bandymų projektą užblokuoti tai pavyko padaryti 1971-ųjų pradžioje ir viršgarsinio lėktuvo projektas buvo nutrauktas. Taupytojai laimėjo prieš svajotojus.
„Boeing“ problemos išlindo ir komercinių lėktuvų programose. Lėktuvų septintajame dešimtmetyje buvo prigaminta tiek daug, kad aviakompanijoms naujų nebereikėjo ir 1970-ais metais „Boeing“ nepavyko parduoti nė vieno naujo lėktuvo JAV rinkoje (teko džiaugtis tik pavieniais užsakymais už JAV ribų). 747 sėkmė atėjo ne iš karto: prisipirkusios jų vedamos ambicijų, praktiškai visos aviakompanijos susidūrė su iššūkiais užpildyti tokius gigantus keleiviais, dėl to stengėsi atidėti lėktuvų pristatymą. „Boeing“ buvo labai stipriai įsiskolinusi 747 programai užbaigti, todėl teko smarkiai susispausti, siekiant išlikti.
„Boeing“ teko atsisakyti mokslininkų ir inžinierių, kurie kūrė naujus lėktuvus ir darbininkų, kurie surinkinėjo lėktuvus gamyboje. Per visus padalinius vykęs nuolatinis darbuotojų mažinimas privedė prie to, jog iš pusantro šimto tūkstančių viršūnėje „Boeing“ liko tik 39 tūkst. darbuotojų. Vašingtono valstijos priklausomybė nuo „Boeing“ buvo milžiniška. 1970-ais bedarbystė pasiekė 10%, kuomet JAV vidurkis buvo 4,5%. Natūraliai, žmonės ėmė palikti Sietlą, nes gerokai lengviau buvo rasti darbą kitur. Iš paskos užsidarinėjo parduotuvės ir restoranai: net gimstamumo rodikliai krito, o savižudybių skaičius išaugo. Būtent tada nekilnojamo turto agentai pakabino plakatą – „Paskutinis išvykstantis tegul išjungią šviesą“.
Kaip „Boeing“ išsigelbėjo?
1972-ais stipriai padėjo kariniai užsakymai, leidę gauti šiek tiek pajamų. Savotiškai „Boeing“ padėjo kilusi masinė ekonominė krizė 1973-aisiais, palietusi visą JAV, o šalia to kilo pirmoji naftos krizė pasaulyje. Keletą metų vargo visi, ir Sietlo gyventojams nebeliko motyvo kraustytis kitur, nes kitur nebuvo geriau.
Antroje aštunto dešimtmečio pusėje „Boeing“ ėmė atsigauti. Investicijų į naujus lėktuvus nereikėjo, o į atsigaunančią paslaugą aviakompanijos reagavo vėl ėmusios pirkti naujus lėktuvus. Be to, kiekvienai metais augo karinių užsakymų skaičius, tęsiantis Šaltajam karui. 1980-ais metais „Boeing“ darbuotojų skaičius vėl pasiekė 100 tūkst., tačiau pasekmės Sietlo miestui liko ilgalaikės – mieste gyveno 565 tūkst. gyventojų 1965 m., tačiau 1980-aisiais buvo kritęs į mažesnį nei pusės milijono skaičių. Jis negrįžo į buvusią šlovę, kol čia negimė „Microsoft“ ir „Starbucks“.
2020 metais „Boeing“ pirmą kartą prarado didžiausio darbdavio Vašingtono valstijoje titulą. Dabar „Boeing“ gamyba išbarstyta plačiau ir dar labiau priklausoma nuo tiekėjų. Praėjusiais metais „Boeing“ darbuotojų skaičius nuo 72 tūkst. Vašingtono valstijoje sumažėjo iki 59 tūkst. ir planuojama dar mažinti šiais metais.
Jei 2020-ais „Boeing“ negamina praktiškai nieko naujo, tai 1970-ais JAV gamintojo vos nenuskandino per didelės investicijos, kad ir į sėkmingus naujus modelius.
Iš „Boeing“ didžiausio darbdavio Vašingtono valstijoje vardą perėmė „Amazon“, praėjusiais metais pasamdžiusi 16,5 tūkst. papildomų darbuotojų. Dabar jie šioje valstijoje suteikia darbo 80 tūkst. žmonių (praėjusiais metais „Amazon“ pasaulyje pasipildė 400 tūkst. darbuotojų – didžiausia masinė darbuotojų mobilizacija ne karo reikmėms pasaulio istorijoje).
NBA planuoja atkurti komandą Sietle, tai jei galvos jai pavadinimą pagal tuos pačius principus, ji turėtų vadintis „Seattle Amazonians“. Arba „Seattle Alexa“.
