Sofija – ne tik Čiurlionio žmona, bet ir viena ryškiausių XX amžiaus asmenybių: priešinosi mąstymui, kad moterims skirta tik gimdyti

Sofija Kymantaitė, vėliau tapusi Čiurlioniene, dažniausiai minima kaip garsiojo Lietuvos dailininko bei kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmona. Tačiau tai – toli gražu ne vienintelis ir net ne pagrindinis Sofijos „nuopelnas“. Ji buvo viena ryškiausių XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos asmenybių. Ir valstybinį apdovanojimą gavo tikrai ne už tai, kad buvo ištekėjusi už M. K. Čiurlionio. Nors reikia pripažinti, kad poros meilė buvo labai graži. Deja, idilę greitai nutraukė mirtis.

Įvertino valstybiniu apdovanojimu

Apie S. Kymantaitę-Čiurlionienę (apie ją laikotarpiu iki vestuvių rašysime kaip apie S. Kymantaitę – aut. past.) parašyta nemažai straipsnių (daugiau publicistinių nei tiriamųjų), tačiau daugumoje jų pateikiami sausi biografiniai faktai. O štai 2016 m. pasirodžiusi garsios literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės knyga „Sofija“ – didžiulė, beveik pusketvirto šimto puslapių. Jei jau tokia profesorė kaip V. Daujotytė susidomi kokiu nors asmeniu, reiškia, jos susidomėjimo objektas yra dar ir rašytojas. Taip yra ir S. Kymantaitės-Čiurlionienės atveju. Iš karto norisi užbėgti už akių galvojantiems, kad apie Sofiją čia bus rašoma tik kaip apie M. K. Čiurlionio žmoną. Tokius skeptikus tenka nuliūdinti, nes tai tikrai nebuvo pagrindinis šios moters „nuopelnas“. 1927 m. S. Kymantaitė-Čiurlionienė gavo valstybinį apdovanojimą – Vyčio kryžiaus 2-osios rūšies 3-iojo laipsnio ordiną. Ne už tai, kad buvo ištekėjusi, o „už kultūrinę pagalbą Lietuvos kariuomenei“. Žinoma, apdovanojimų ji buvo verta ir daugiau, nes Lietuvai nusipelnė ne vienoje srityje.