Juodosios panteros susikūrė Juodaodžių laisvės judėjimo („Black Freedom Movement”) proceso eigoje, kuris prasidėjo dar 1950-ųjų viduryje. Pavadinimas kilo iš nepriklausomos juodaodžių politinės partijos – „Loundeso apygardos laisvės organizacija” simbolio, kuriame pavaizduota juodoji pantera.1 Besitęsianti priespauda ir žiaurus policijos elgesys afroamerikiečių rajonuose buvo didelė paskata Panterų iškilimui. Partija gerai atpažįstama dėl savo uniformų, juodų berečių ir aukštai iškeltų kumščių, o ši simbolika asocijavosi su ginkluotos savigynos idėja. Tačiau kiek mažiau yra kalbama apie kitus Panterų nuopelnus - maisto išteklių aprūpinimą, sveikatos priežiūros programą bei geresnio išsilavinimo prieigą.

Pasak Virdžinijos Sandraugos universiteto profesoriaus Adamo Evingo2, 1964 m. buvo priimtas svarbus pilietinių teisių įstatymas, kuris draudė rasinę, religinę ir tautinę diskriminaciją, tačiau tam tikrų apribojimų visgi buvo. – „Pagal šį įstatymą segregacija buvo uždrausta mokyklose, darbovietėse ir viešose erdvėse, tačiau „The New York Times“ ir „The Washington Post“ ataskaitose Amerikoje tai juntama dar ir šiandien. Skurdas, būtiniausių paslaugų trūkumas ir policijos pareigūnų smurtas - šių įsisenėjusių problemų neišsprendė priimti įstatymai, o būtent tokiame istoriniame fone ir iškilo Juodosios panteros”, - teigė profesorius Evingas.3

Esminė Panterų ideologija - teisė į ginkluotą savigyną, atkreipė nacionalinį dėmesį. Hiu P. Niutonas buvo teisės studentas, todėl gerai žinojo Kalifornijos įstatymus. Jis, kartu su savo bičiuliu Bobiu Sylu, gatvėse patruliavo vienoje rankoje laikydami automatinius šautuvus, o kitoje - įstatymų knygas. – „Niutonas ir Sylas, patruliuodami po Ouklandą paskui policijos automobilius stebėdavo juodaodžių patikrinimus, o reikalui esant apsiginklavę konstitucija, įstatymų knygomis ir automatais, jie supažindindavo piliečius su jų teisėmis”, - sako Adamas Evingas.

Atsižvelgdami į šią situaciją, 1967 m. Kalifornijos įstatymų leidėjai skubėjo priimti ginklų kontrolės įstatymą, kad užkirstų kelią tokiems Panterų veiksmams. Juodosios panteros surengė savo atsaką: tų pačių metų gegužės 2 d. nedidelis būrys ginkluotų protestuotojų nužygiavo iki Kalifornijos valstijos Kapitolijaus. Dėl šio protesto Panteros nepaprastai išpopuliarėjo viešojoje erdvėje, o prie mitingų netrukus prisijungė tūkstančiai studentų. Jau tą patį mėnesį dienraščiai „Washington Post“ ir „New York Magazine“ paskelbė partijos reikalavimų rinkinį, geriau žinomą kaip „The 10-Point Platform”.

Jame Panteros reikalavo lygių įdarbinimo galimybių, politinių įrankių juodaodžių bendruomenės gerbūviui, tinkamų apgyvendinimo ir išsilavinimo sąlygų. Taip pat ragino nedelsiant nutraukti policijos smurtą, visus afroamerikiečius atleisti nuo privalomosios karo tarnybos, juodaodžius paleisti iš federalinių bei valstijų kalėjimų, o teismuose turėti atstovą iš savo bendruomenės. Trumpai visą reikalavimų rinkinį nusako dešimtasis punktas: „Mes norime žemės, duonos, būsto, švietimo, drabužių, teisingumo ir ramybės”.4

Iš nedidelės organizacijos Ouklande, partija pasklido po visas Jungtines Valstijas ir išaugo į tarptautinį judėjimą. Viešint Kinijoje, Hiu P. Niutoną pasitiko didelė palaikymo minia, nusiteikusi prieš Amerikos imperializmą. Panterų judėjimo grupuotės įsikūrė ir Jungtinėje Karalystėje bei Alžyre, o daugelis įtakingiausių partijos veikėjų buvo moterys, kurios sudarė net du trečdalius narių, skelbia JAV nacionalinio archyvo administracija.

Reikalaudami taikos ir ramybės, Panteros visgi įsivėlė į daugybę smurtinių ir kruvinų konfliktų. Vašingtono universiteto Istorijos katedros studentų komanda, vadovaujama mokslinių tyrimų asistentės Arianos Hermida nustatė, kad Juodosios panteros 1967-1979 m. buvo atsakingos už daugiau nei 500 incidentų nuo JAV iki Alžyro, pagal kurių lokaciją tyrėjų grupė sudarė žemėlapius.5

1967 m. Panterų įkurėjui Hiu P. Niutonui buvo pareikšti kaltinimai dėl policijos pareigūno nužudymo (galimai suklastoti). 1968 m. du Panterų nariai pateko į susišaudymą su policija: du pareigūnai buvo sužeisti, vienas Panterų narys sužalotas mirtinai. Nestigo konfliktų ir partijos viduje. 1969 m. Juodųjų panterų narys Aleksas Raklis buvo nukankintas ir nužudytas savo paties bendražygių, įtariant bendradarbiavimu su policija. 1974 m. Juodųjų panterų buhalterė Beti Van Pater buvo rasta negyva po stirpių fizinių sužalojimų. Manoma, kad su moterimi susidorojo Panterų grupės nariai.

Juodųjų panterų veikla atkreipė ir slaptos FTB kontržvalgybos - COINTELPRO6 dėmesį. 1968 m. FTB vadovas Džonas Huveris paskelbė Panteras kaip vieną didžiausių grėsmių šalies nacionaliniam saugumui, o dar po vienerių metų Juodosioms panteroms buvo suteiktas „komunistinės organizacijos” statusas ir judėjimas buvo pripažintas Jungtinių valstijų vyriausybės priešu.7

Tačiau nederėtų visko sutirštinti niūriomis ir pilkomis spalvomis. Kalbant apie Panteras, dažnai pamirštama paminėti socialinius pokyčius, kuriuos inicijavo šis judėjimas. 1968 m. Ouklande, Kalifornijoje, Juodosios panteros įgyvendino vieną pirmųjų organizuotų pusryčių tiekimo programų mokyklų vaikams.

Šią programą Panteros pradėjo įgyvendinti ypač svarbiu momentu. 1968 m. buvo pasiektas lūžis pilietinių teisių srityje. Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis ir JAV generalinis prokuroras Robertas Francis Kenedis buvo nužudyti, o šalyje pasklido daugybė taikių protestų dėl lygių teisių, kurie neretai pasibaigdavo riaušėmis. Juodosios panteros plačiai skleidė apsisprendimo teisę, kuri greitai išplito juodaodžių bendruomenėse visoje šalyje.

Ik 1969-ųjų pabaigos, Juodosios panteros nemokamais pusryčiais aprūpino per 20 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų 19-oje šalies miestų, bei 23 vietinius filialus kiekvieną dieną. Gaudami paramą iš vietos bažnyčių ir maisto prekių parduotuvių, Panteros mokiniams tiekė pieną, kruopas, šoninę, skrebučius ir kitus maisto produktus. Vaikų švietimas ir edukacija buvo svarbi organizacijos programos dalis, todėl Juodosios panteros tam skyrė daug dėmesio.

Nemokamų pusryčių programa padėjo Panteroms iškelti į viešumą skurdo problemą Amerikoje, o pasak „Forbes“ tai buvo tik viena iš daugelio socialiai orientuotų Juodųjų panterų veiklų. Organizacija rūpinosi nekomamų drabužių bei avalynės tiekimu, edukavo piliečius apie narkotikų ir alkoholio žalą, teikė būtiniausias medicinos bei teisines paslaugas.8 Manoma, kad Panteros įgyvendino vieną pirmųjų vaikų ankstyvojo ugdymo programų šalyje dar prieš įsteigiant „Head Start“.9

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)