1971 m. kovo 8 d., amžiaus dvikovoje Džo Freizeris 15-ajame raunde kairiuoju kabliu parvertė Muhamedą Ali. Kol pilnutėlėje „Madison Square Garden“ arenoje skambėjo audringos ovacijos ir milijonai žiūrovų buvo prilipę prie televizorių ekranų, grupė jaunuolių Filadelfijos priemiestyje įsilaužė į FTB kontorą ir susikrovė beveik visus ten buvusius slaptus dokumentus. Jie niekada nebuvo sučiupti, o anonimiškai išplatinti dokumentai tapo beprecedenčiu įvykiu, atskleidusiu plataus masto FTB šnipinėjimą prieš savo piliečius ir disidentų grupes.[1]
Jauni, politiškai aktyvūs ir prieš Vietnamo karą nusiteikę aktyvistai įtardami FTB piktnaudžiavimą, rizikiavo savo ateitimi ir smogė Džonui Huveriui į pačią skaudžiausią vietą. Tačiau rezultatas gerokai pranoko jų lūkesčius: pasirodo Huverio „Didysis brolis“ savo čiuptuvais buvo apraizgęs visas Jungtines Valstijas.
Tarp gausybės slaptų dokumentų įsilaužėliai aptiko įrašus apie taikos ir pilietinių teisių judėjimo stebėjimą, moterų išsilaisvinimo judėjimo sekimą, taip pat apgaulės ir dezinformacijos strategijas skirtas nutildyti taikiems protestuotojams, raginusiems vyriausybę išvesti JAV kariškius iš Pietų Vietnamo. „Huveris turėjo savitą Jungtinių Valstijų sampratą. Jis labai įtariai vertino pasipriešinimą Vietnamo karui ir labai skeptiškai žiūrėjo į piliečius, kurie turėjo ilgus plaukus ir nešiojo barzdas. Jis negalėjo pripažinti, kad žmonės vadinami hipiais, savo demonstracijomis gali kaip nors įtakoti karą ir užsienio politiką“, – teigė žurnalistas Sanfordas Ungaras.
Tarp dokumentų pavyko rasti net tokios konfidencialios informacijos, kai biuras grasino ir ragino Martiną Liuterį Kingą nusižudyti.[2] Pasak rašytojo Ričardo Hako, esą visa problema kilo dėl pagarbos. Džonas Huveris įsižeidė, kuomet pilietinių teisių lyderis drįso neatsakyti į jo skambutį ir ėmė įtarinėti Liuterį Kingą. Nuo to laiko FTB sekė kiekvieną Liuterio žingsnį ir rinko asmeninę informaciją, kuri galėtų sukompromituoti ir pakenkti jo šeimai. Kaip teigė Ričardas Hakas, iš tiesų Huveris tiesiog pavydėjo Kingui. Dvasininkas ir pilietinių teisių aktyvistas turėjo šeimą, autoritetą ir pagarbą – viską, ko troško ir neturėjo Huveris.[3]
Buvusi Washington Post reporterė ir knygos „The Burglary: The Discovery of J. Edgar Hoover’s Secret FBI“ autorė Džoana Hamilton, 2014 m. pristatė dokumentinę juostą „1971-ieji“[4], kurioje kalbino legendinio įsilaužimo dalyvius.
Haverfordo koledžo fizikos profesorius Bilas Davidonas[5] (nuorodoje – Viljamas C. Davidonas) buvo itin įsitraukęs į prieškarinį judėjimą. Deja iš protesto narių jis vis dažniau išgirsdavo būgštavimus, kad taikiuose mitinguose nesantaiką kursto judėjimo dalyviais apsimetę FTB agentai.
„Juos nebuvo sunku atpažinti“, – pasakojo įsilaužimo dalyvis Keitas, – „apsikirpę ežiuku ir apsivilkę keistai išpeckiotais marškiniais jie visa gerkle rėkė – nužudyti tas kiaules (vietnamiečius). Tuomet atsisuki, nusišypsai ir galvoji – tau reikia į aktoriaus kursus, biče“, – šypsodamasis pamena Keitas.
„Puikiai žinojome, kad FTB stebėjo pasipriešinimą. Visur kur ėjome mus fotografavo. Mačiau kaip kylanti baimė grasino palaužti bendruomenės dvasią. Nejučia imi galvoti – o jeigu jis yra dvigubas agentas? Tai mažino pasipriešinimo galimybes.“ – pasakojo įsilaužimo dalyviai Džonas ir Boni.
„Bilas žinojo, kad norint įtikinti visuomenę apie FTB kišimąsi į antikarinius mitingus reikėjo svarių įrodymų. Idėja jam kilo sėdint teismo salėje. Ročesteryje, Niujorke, jaunimo grupė pasivadinę „Flower City Conspiracy“[6] mėgino įsilaužti į FTB biurą, tačiau nesėkmingai. Bilui ši mintis patiko, taigi jis pradėjo rinkti savo komandą“, – pasakojo žurnalistė Betė Medsger.
Surinkęs grupę Bilas pradėjo organizuoti slaptus susitikimus Džono ir Boni namuose. „Kai susitikome su Bilu jis atskleidė savo planą: įsilaužti į FTB kontorą, pavogti ten esančius dokumentus ir slaptai nutekinti žiniasklaidai“, – pamena Boni. – „Mano pirma mintis buvo – tai neįmanoma. Tai būtų didelis nusikaltimas, o mes atsidurtume dideliame pavojuje“, – pasakojo moteris.
„Kai Bilas pasiūlė įsilaužti į FTB“, – pamena Keitas, – „aš atsakiau – oho, žinoma! Manau jis puikiai žinojo apie mano techninius sugebėjimus. Jeigu Bilas mano, kad tai padaryti įmanoma, vadinas turi būti įmanoma“, – sakė Keitas.
Kitas šio reikalo veikėjas Bobas pasakojo: „Aš nepamenu, kad apskritai būčiau atsisakęs kur nors dalyvauti“, – teigė jis. – „Man buvo 21-eri, aš jaučiausi nemirtingas ir apie gyvenimą už grotų net mintis galvon neatėjo. Todėl žinoma aš sutikau“.
„Iš pradžių mes buvome devyniese, vėliau likome aštuoniese. Bilas buvo lyderis. Žinojome, kad norint įsilaužti į FTB reikia detalaus plano. Pagrindinė biuro būstinė saugoma 24 val. per parą, todėl telefonų knygoje pradėjome ieškoti mažesnių kontorų priemiesčiuose“, – pasakojo Džonas.
„Medija (Media Borough) buvo Filadelfijos priemiestis, kur FTB turėjo nedideles vietines kontoras. Kai kuriose jų dirbo tik 20 agentų, o kartais ir gerokai mažiau. Apsauga kukli. Vakare baigę darbus pareigūnai užrakindavo biurą ir vėl jame pasirodydavo tik kitos dienos rytą“ – pasakojo buvęs FTB agentas Teris Neistas.
„Aš norėjau pasirinktą FTB kontorą apžiūrėti pats ir įsitikinti ar ten įmanoma patekti. Kai ją patikrinau – išorėje neradau jokios signalizacijos. Pastato durys buvo paprastos, medinės su įprastomis spynomis“, – pamena Keitas. „Per kelis mėnesius mūsų planas stipriai pasistūmėjo į priekį. Per tą laiką baigiau šaltkalvio kursus, įsigijau spyruoklinio plieno, šlifavimo diską ir pradėjau gamintis reikiamus įrankius“, – teigė jis.
„Turėjome puikiai sustyguotą planą. Pasivadinome – „Piliečių komisija, tirianti FTB“, – pamena Džonas. – „Beliko tik įsitikinti ar nebuvo elektroninės signalizacijos, o tai reiškia – turėjome patekti vidun“, – pasakojo vyras.
„Man buvo 29-eri, tačiau atrodžiau gerokai jaunesnė. Turėjau apsimesti studente ir su vyriausiu kontoros pareigūnu susitarti dėl susitikimo, kuriame žadėjome aptarti moterų karjeros galimybes FTB. Man skyrė pusę valandos. Laisvą akimirką spėjau apžiūrėti kaip atrodė visas kabinetas ir kur laikomi visi dokumentai, kuriuos ir ketinome pavogti. Jie net nebuvo užrakinti. Jokios signalizacijos, vestibiulis visuomet atviras, taigi manau jog buvome pasiruošę“, – pamena Boni.
„Liko tik pasirinkti naktį kada pradėsime. Kovo 8-ąją turėjo vykti dešimtmečio kova tarp Muhamedo Ali ir Džo Freizerio. Geresnės progos negalėjo būti, nes antrame aukšte budinti apsauga tikrai žiūrės šią dvikovą“. – pasakojo Džonas.
„Startavome kai prasidėjo dvikova. Aš pirmasis patekau į kontorą. Su savimi turėjau spynų atrakinimo įrankius. Pasiekęs duris netekau žado – jose buvo įstatyta žiedinė spyna! Šiandien tokiu pagrindu gaminamos dviračių spynos, kurias itin sudėtinga atrakinti“. – pamena Keitas. „Tuomet pasirinkau kitas duris, kurias nurodė Boni. Atrakinau, tačiau jos buvo kažkuo užremtos. Girdėjau kaip pastato prižiūrėtojas tiesiai po manimi stebėjo kovą, todėl klausiausi transliacijos ir vos išgirdęs minios šėlsmą, colis po colio vis stūmiau duris pirmyn. Užtrukau penkias minutes, tačiau kuomet durys buvo užtektinai praviros – susirinkau daiktus ir palikau laisvą kelią draugams“, – sako Keitas.[7]
„Toliau savo darbą padarė kiti komandos nariai. Jie susikrovė į lagaminus visus dokumentus ir spruko iš ten. Manau, kad palikome visišką betvarkę, tačiau mums terūpėjo kuo greičiau iš ten nešdintis velniop“, – šypsodamasis pasakojo Keitas.
FTB metė didžiules pajėgas nusikaltėliams sučiupti, tačiau nesėkmingai. Praėjus penkeriems metams baigėsi įsilaužimo nusikaltimo senaties terminas, todėl grupės nariai galėjo kiek lengviau atsikvėpti. Tačiau visi kaip vienas laikė liežuvį už dantų. Laikė iki tol, kol vieną vakarą Džono ir Boni namuose apsilankė Betė Medsger. Ji ir buvo ta žurnalistė, kuriai „Piliečių komisija, tirianti FTB“ pirmiausia perdavė pavogtų dokumentų kopijas.
Džonas užsiminė, kad būtent jis anonimiškai išsiuntė Betei 1971-ųjų metų FTB įsilaužimo dokumentų kopijas ir padėjo žurnalistei surasti kitus šio įvykio dalyvius. Praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams, daugelis jų sutiko bendradarbiauti ir nutraukė ilgam stojusią tylą.[8]
[1] „Burglars Who Took On F.B.I. Abandon Shadows“ www.nytimes.com
[2] „Burglars in 1971 FBI office break-in come forward after 43 years“ www.theguardian.com
[3] „The secrets of J. Edgar Hoover“ www.nbcnews.com
[4] „1971“ www.imdb.com
[5] „William C. Davidon (1927–2013)“ www.haverford.edu
[6] „The Trial of the Flower City Conspiracy“ www.thecrimson.com
[7] „Citizens' Commission to Investigate the FBI: 1971“ youtube.com
[8] „The Secret Burglary That Exposed J. Edgar Hoover's FBI“ www.npr.org
