Ten kur bekasi – visur naudingosios iškasenos
Taigi, kaip pasakoja geologas J. Satkūnas, Kaliningrado regione – palyginti nedidelėje teritorijoje (tik apie 15 tūkst. km2 sausumos arba – vos ketvirtadalis Lietuvos) koncentruojasi labai didelė naudingųjų iškasenų įvairovė, kurių nėra gretimose Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. To priežastis – geologinė. Mat dabartinė Kaliningrado sritis – tai žemės plutos įduba (geologiškai – sineklizė), kurioje per visą geologinę istoriją telkšojo užsistovėję vandens telkiniai, seklios jūros, o jose, aišku, per milijonus metų kaupėse įvairios nuosėdinės medžiagos. Įdomu tai, kad šios teritorijos ribos beveik tiksliai sutampa su ištisiniu akmens druskos klodo paplitimu. Palyginti: Lietuvoje – Šilutės ir Šilalės rajonuose aptikti tik keli atskiri druskos kupolai, kurie žemėlapyje atrodytų tarsi „ežerėliai“ prie kalingradietiškos druskos jūros. Taigi, kuo gi turtingos šios mums kaimyninės teritorijos žemės gelmės?
Gintaras
Geriausiai žinoma išskirtinė šio krašto savybė – tai Sambijos pusiasalio gintaro klodai, kurie sudaro 90 proc visų pasaulio gintaro išteklių ir gali siekti 300 tūkst. tonų (tai – sunkiai suvokiamas kiekis, turint omenyje, kad gintaras – lengvas mineralas). Ir tą gintarą sunešė į minėtą įdubą sutekėjusios upės iš Skandinavijos.
Nafta
Pramoninė naftos gavyba prasidėjo 1975 m. o didžiausias naftos kiekis – 1,3 mln. t buvo išgautas 1986 metais. Sausumoje išžvalgyti 34 telkiniai, iš kurių 26 buvo eksploatuojami. Pastaruoju metu iš sausumos telkinių išgaunama apie 500–300 tūkst. t per metus. Palyginti: Lietuvoje kasmet išgaunama apie 50–40 tūkst. m3 ir jos kiekis kasmet, deja, vis mažėja.
Baltijos jūros akvatorijoje prie Kaliningrado srities krantų nuo 2004 m. eksploatuojamas D6 (Kravcovskoje) telkinys, kuriame naftos ištekliai įvertinti: 21,5 mln. t, išgaunamieji – 9 mln. tonų.
2015 metais Rusijos Federacijos naftos bendrovė „Lukoil“ išžvalgė naftos telkinį D33, kurio išgaunamieji naftos ištekliai vertinami 21,2 mln. tonų. Bendrovė ketina iki 2030 m. pradėti pramoninę naftos eksploataciją ir dar keturiuose telkiniuose (D41, D29, D6–Yuzhnoye, D2), tai leistų iki 2027 m. pasiekti didžiausią bendrą 2,15 milijonų tonų per metus gavybą. Ir kuri siektų 0,3 proc. visos Rusijoje išgaunamos naftos ir 2 proc. visos „Lukoil“ produkcijos. Palyginti: 4,5 mln. t naftos kiekis yra išgautas iš visų Lietuvos sausumos telkinių nuo 1990 metų, kai Lietuvoje pradėta naftos gavyba.
Degieji skalūnai
Tai permos sistemos Cechšteino amžiaus karbonatinės nuosėdinės uolienos, talpinančios 10–20 proc. organinės medžiagos, o vietomis jos kiekis gali siekti 80–85 proc. Skalūnų sluoksnio storis 1–2 m, vietomis iki 5–10 m. Slūgso 550 m (ŠR regiono dalyje) – 1300 m gylyje (PV regiono dalyje). Telkiniai iki galo neišžvalgyti, tad jų gali būti atrasta dar daugiau.
Rudoji anglis
Aptikta neogeno ir juros sistemų dariniuose. Rudosios anglies išeigos Baltijos pakrantėse buvo aprašytos dar 1868 metais. Neogeno rudosios anglies klodai slūgso arčiau žemės paviršiaus. Ištekliai: Gračevo telkinyje (vid. storis 2,8 m, danga 18,5) – 27 mln. t (C1 kategorija); Mamonovo (vid. storis 4,1 m, danga 40 m) – 44 mln. t (kategorija P1–P2); Prislovo telkinyje (storis 7,5–8 m, danga 9,4–19,8 m) – ištekliai 7 mln. t (kategorija P1).
Juros sistemos rudoji anglis slūgso 352–361 m gylyje Kalinovo telkinyje, kur jos ištekliai – 100 mln. t (kategorija P3), Instručio telkinyje (410–450 m gylyje) – 200 mln. t (P3).
Anglies klodai aptikti ir kitose vietose, o bendrai juros sistemos rudosios anglies ištekliai yra vertinami 1,5–2 mlrd. tonų. Dėl didelio gylio ir talpinančių uolienų vandeningumo tokius išteklius eksploatuoti šachtiniu būdu neįmanoma. Nagrinėjamos galimybės išgauti rudąją anglį ją plaunant vandens srove iš gręžinių arba išgaunant energiją požeminės gazifikacijos (anglies deginimo) būdu.
Durpės
Kaliningrado regione dėl reljefo pobūdžio (vėlgi – tai žemuma) ypač didelis durpynų dengiamas plotas (100 tūkst. ha). Išžvalgyta per 300 telkinių, o bendri ištekliai yra 2,5–3 mlrd. kub. metrų. Eksploatuojama dar tik 15 durpynų.
Geležies rūda
Aptikta nuosėdinės kilmės triaso ir juros uolienose, vidutiniškai 400 m gylyje, naudingo sluoksnio vid. storis – 1,6 m, ištekliai – triaso sistemoje 340 mln. t (P3), o juros sistemoje – virš 2 mlrd. tonų.
Nuosėdinėje storymėje – smiltainiuose, porėtuose dolomituose ir kt. aptiktos švino, vario ir cinko rūdų apraiškos. Be to, dar aptiktos celestino su stronciu bei urano padidėjusių koncentracijų anomalijos.
Akmens druska
Kaip jau minėta, visas Kaliningrado regionas yra ištisas druskos baseinas, kuro tik nedideli pakraščiai išeina už regiono ribų į Lenkija ir Lietuvą. Minėtos druskos klodų storis siekia 214 m, prognoziniai ištekliai – 1500 mlrd. tonų. Druskos klodas slypi 530–1230 m gylyje.
Kalio magnio druskos klodai aptikti druskingoje storymėje 20 vietų, jų kiekis – 4,8 mlrd. t Prieš metus buvo skelbta, kad kalio druską ketinama eksploatuoti.
Anhidrito klodas plyti visame regione virš akmens druskos sluoksnio ir po jais, anhidrito storis siekia 150 metrų. Palyginti: Lietuvoje to paties amžiaus ir baseino anhidrito sluoksnis plyti tik pietvakarių Lietuvoje, o storis siekia vos 30 metrų (Pagirių telkinyje).
Ceolitai
Tai aliumosilikatų grupės mineralai pasižymintis labai stipriomis sorbcinėmis savybėmis, naudojami sorbentams, katalizatoriams, mineralinėms trąšoms, maisto papildams gaminti ir daugelyje kitų sričių.
Nustatytas ir didelis juros periodo smėlingų aleuritingų darinių plotas (50–70 m storio, slūgsantis 150 gylyje) kuriuose, ceolitų koncentracija sieka 30 proc. Ceolitai aptikti ir paleogeno dariniuose, kurie slūgso tik 40 m gylyje nuo paviršiaus. Kartu su ceolitu nustatytos ir didelės žėručio-muskovito koncentracijos.
Jei A. Sniečkus savo energiją būtų eikvojęs kitur…
Kaip žinia, po karo nugalėtojai pasidalijo Vokietiją kaip karo trofėjų – nuo teritorijų iki karo gamyklų. Kartu JAV, Anglija ir SSSR sutarė visiškai panaikinti Prūsiją – kaip nacistinio militarizmo pagrindinę „irštvą“. Jos gyventojai – vokiečiai – per keletą metų buvo išvaryti į Vokietiją (aišku, tik tie, kurie iki to laiko neišmirė iš bado). Pusė Prūsijos teritorijos atiteko Lenkijai – kaip kompensacija už visus praradimus okupacijos metais. Kartu taip norėta ir pamaloninti lenkus už praradimus Rytuose – turima omenyje ir Vilnius bei Vilniaus kraštas, ir Lvovas (analogiškai), ir – kitos rytinės teritorijos, kurios tarpukariu įėjo į antrosios Lenkijos respublikos teritoriją.
Lietuva – deja – iš tų dosnių dalybų negavo visiškai nieko. O turint omenyje, kad tuometinio LKP CK pirmojo sekretoriaus A. Sniečkaus santykiai su Raudonosios imperijos absoliučiu diktatoriumi J. Stalinu buvo geri (beje, A. Sniečkus ir pakeitė dar prieškariu buvusį LKP vadovą K. Požėlą – visiška Stalino iniciatyva), būtų užtekę vieno-dviejų pokalbių. Ir Lietuva galėjo gauti visas Kuršių marias su visa sausumos juosta. Lietuvai galėjo atitekti ir visas nuostabus Vištyčio ežeras su teritorija dar ir už to ežero. Dar galėjo atitekti ir dalis Rytprūsių žemių, jei siena tarp būsimo SSSR anklavo ir Lietuvos būtų ėjusi Šešupe. O prie norų – galėjo atitekti ir žymiai didesnės teritorijos – be miestų – miestelių, tačiau – kaip labai gerai įdirbtos žemės ūkio paskirties žemės.
Deja, A. Sniečkus „kūrė“, tiksliau, „atkūrinėjo“ vadinamąją sovietų valdžią Lietuvoje, visaip naikindamas darbščiausias ir kūrybiškiausias lietuvių tautos dalis – turtingąją valstietiją ir inteligentiją. Visaip trėmė tūkstančius ir tūkstančius lietuvių „tradiciniu maršrutu“ – į Sibirą. Nors galėjo – juos tremti (ir Maskva Stalino omenyje tam būtų greičiausiai pritarusi) čia pat, į pustuštę ir paskubom sulipdytą vadinamąją Kaliningrado sritį... Tebūtų reikėję pažadėti „tautų vadui“ – tie tremtiniai gamins papildomą žemės ūkio produkciją amžinai alkanai Rusijai.
Turime, ką turime. Sąjungininkų pagal Potsdamo taikos konferencijos vieną iš sprendimų LAIKINAI Sovietų Sąjungai perduoti Kaliningrado sritį. Ko nei Sovietų Sąjunga, nei dabartinė Rusijos Federacija stengiasi neprisiminti. Ir – turime nekokį atminimą apie A. Sniečkų, kuriam raportai Maskvai buvo aukščiau visko ir kuris nematė tų istorinių galimybių, kuriomis tikrai galėjo pasinaudoti….
