Patarlės – pastovūs vaizdingi apibendrinamojo pobūdžio posakiai, kurie gyvuoja tradicijos būdu. Patarlėmis neretai ko nors pamokoma, patariama. Patarlėse yra dažnai naudojami labai aiškių gamtos reiškinių vaizdiniai – kaip antai, vanduo ar akmuo, tinkantys tiksliai apibūdinti ir sustiprinti posakio mintį. Kai patarlėse yra naudojami geologinės aplinkos motyvai, jie sužadina šių reiškinių vaizdinius, taigi turi geoedukacinę prasmę. Kviečiu į patarles pažvelgti geologo akimis (aišku neprarandant sveikos nuovokos ir humoro).

Kad tave skradžiai

Kategoriškai uždraustas posakis karstiniame regione (nebandykite to sakyti pvz., Biržų regione – gali net nepavaišinti vietos alumi...). Poledynmetyje, vykstant glaciokarstiniam procesui, greičiausiai, buvo naudojamas gerokai plačiau, nes tiek daug visokių dvarų ir pilių (na, bent jau sodybų – tikrai, o dėl pilių ir dvarų – reikia palaukti archeologų tyrinėjimų) prasmego skradžiai į žemę.

Savo šulinyje ir vanduo saldus

Mat senoje sodyboje paprastai yra ir senas šulinys (ir namus statydavo, iš šulinius kasdavo mūsų protėviai vienu metu), o jame – padidėjusi nitratų koncentracija, nuo kurios vanduo įgyja salsvą skonį.

Per darbymetį ir akmuo juda

Pakliuvus kažkam po ratais ar po plūgu, ne savo noru pajudėsi. Akmenys pastaruoju metu labai aktyviai patys „juda“ į sodybas. Geologai tai apibūdina kaip „akmenligės“ pandemiją, kuri jau šiais, naujaisiais laikais užklumpa kai kuriuos atkaklius lietuvius. Pavieniai dėl to net išgarsėja – pvz., Vaclovo Intos akmenų muziejus.

Po gulinčiu akmeniu vanduo neteka

Moreniniuose dariniuose, kuriems būdingi rieduliai, šaltinių proveržiai mažiausiai tikėtini, nes šaltiniai dažniausiai išteka iš smėlinių darinių. Todėl tiek daug šaltinių-šaltinėlių Dzūkijoje...

Užkastą lobį darbininkas teranda

Geologinis kartografavimas teikia vertingus informacinius išteklius. Kad sudaryti geologinį žemėlapį reikia pėsčiomis pereiti kalnus ir laukus, iškasti daug duobių ir išgręžti rankomis daugybę gręžinių.

Uolus darbas kalnus verčia

Kas ne kas, bet kalnakasyba tikrai keičia kraštovaizdį – suformuoja gilius klonius ir padaro kalnus, kurie vėliau sulyginami rekutivuojant karjerus.

Vanduo į kalną neteka

Svarbiausias hidrogeodinamikos dėsnis, tačiau tai negalioja požeminiam vandeniui – pažiūrėkite į Šaltinių kalnelį (Aukštadvario regioniniame parke) kuriame požeminis vanduo suteka į kalną ir tik po to išsilieja paviršiuje.

Vandenį tuomet brangina, kai šuliniai išdžiūsta

Hidrogeologinė sausra paprastai neprognozuojama ir ištinka netikėtai. Tuomet staiga atpinga pinigai ir gręžinių gręžėjai juos susisemia.

Sunkia kaip iš akmens vandenį

Patarlė apsako kvailą, beprasmį darbą (nors tai yra uolienų filtracinių savybių tyrimas), tačiau pabandykite išspausti iš akmens skalūnų dujas, – už tai Žygaičių bendruomenė apdovanos jus gerokai vaizdingesniais komplimentais.

Šaltas kaip šaltinio vanduo

Šaltinio vanduo šaltesnis nei upės ar ežero. Tačiau hidrogeologai kažkodėl ir karštus šaltinius vadina šaltiniais.

Ne molį kasam, ne vandenį geriam

Patarlė byloja apie paprastus dalykus: molio kasyba nuo seno buvo kasdienis darbas buičiai užtikrinti – indams gaminti, pečiams mūryti ir kitom reikmėm. Todėl, jeigu molio nekasate ir vandens negeriate – vadinasi, kasate kažką geresnio ir geriate kažką kilnesnio. Taip ir sužlugo Lietuvoje molio gavyba.

Mesk akmenį vandenin, ar neskęs

Absoliučios tiesos įrodymas, bet jeigu mestumėte akmenį ant ledo??

Mesk akmenį į vandenį, kai semsi – išimsi

Vandens telkiniai – tai visų nuosėdų kaupykla. Kai stovinčio vandens telkinių nuosėdose sedimentologai randa akmenis (ang. dropstones) tai būna didžiausia problema kaip paaiškinti jų atsiradimą, taip ir asirado diliuvialinė (visuotino tvano) teorija. Žodžiu, jei nemėtysi akmenų į vandenį, tai problemų neturėsi.

Meilus kaip lietaus vanduo

Lietaus vanduo yra minkštesnis nei požeminis, tačiau kietas vanduo yra sveikesnis.

Mažame vandeny didelė srovė

Tai kylančių šaltinių – verdenių savybė, kai vanduo jose net kunkuliuoja

Kur šuo pakastas

Tai kriminalinės tiriamosios (forensic geology) geologijos objektas, kai gali būti sėkmingai panaudojamas georadaras. Šios srities tyrėjai ugdo savo įgūdžius užkasdami, pvz., kritusias kiaules.

Eik tu peklon

Populiarus posakis Alantos miestelyje, kur šalia plyti Peklos pelkė (aprašyta P. Tarasenkos padavimuose „Užburti lobiai“). Šį posakį dabar labai sėkmingai naudoja molėtiškis aktorius Rolandas Kazlas.

Pakelsi akmenėlį – rasi auksinėlį

Magminiuose rieduliuose, tikėtina, gali būti hidrotermalinio aukso gyslų, nors šioje patarlėje kalba turbūt eina apie sunkų darbelį, kai reikėjo šalinti akmenis iš ariamų dirvų (kai dar nebuvo studentų rankų per rudenio talkas bei – galingos šiandieninės technikos).

Ant vietos būdamas ir akmenėlis apželia

Geoįvairovė yra bioįvairovės pagrindas. Kai akmenys gražiai apsamanoja, tada prasideda diskusija su saugomų teritorijų pareigūnais: valyti samanas nuo akmenų ar jas palikti? Ši patarlė ir sako: viskas, kas yra tikrai natūralu, yra ir gražu.

Savam krašte ir akmenėlis minkštas

Ilgai stebint akmenis, galima pastebėti, kad net ir jie irsta (taikytina tik labai kantriems tautiečiams).

Pavandeniui ir akmenėliui nesunku ristis

Vanduo – galinga jėga, ne tik ridenanti akmenis bet ledonešio metu juos net paplukdanti pavyzdys – Bražuolės akmuo.

Laikas ir akmenį suėda

Fizinės ir cheminės denudacijos dėsnis.

Kipšas veikiai išsėdi akmenyje duobę

Visi didieji rieduliai siejami su velnio darbais, ir iš tiesų, visos magminės ir metamorfinės uolienos yra iš „peklos“ t.y. mantijos ar astenosferos.

Visi akmenys dugnan sėda

Pagrindinis sedimentologijos dėsnis.

Akmenėj akmenis ir smiltis terasi

Akmenė – tai unikalus mūsų šalies rajonas, kurio beveik visą teritoriją užima naudingųjų iškasenų telkiniai ir perspektyviniai plotai. Čia sėkmingai kasamas akmuo: klintis, smėlis, molis, yra dar dolomito ir kvarcinio smėlio telkinių.

Nėra dirvos be akmenų

Lietuvos žemės paviršiuje vyrauja akmeningi gruntai – moreniniai priemoliai ir priesmėliai (70%), įvairios granuliometrinės sudėties smėlis (21%), žvirgždingos ir gargždingos nuogulos (virš 4%). Likusiąją dalį (mažiau nei 5%) ploto sudaro: molis, aleuritas, biogeninės ir kitos nuogulos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)