Veiksmingi skiepai beveik patvirtinti – jau netoli COVID-19 pandemijos pabaiga. Tačiau visuomenėje kilo kita krizė: nenoras skiepytis. Jei didžioji dalis žmonių nesutiks pasiskiepyti, skiepų poveikis bus ribotas, o pasaulio padėtis liks tokia, kaip dabar: daugybė žmonių sirgs ir mirs, teks laikytis saugaus atstumo nuo kitų ir kęsti žlungančios ekonomikos pasekmes. Tačiau padėti gali elgsenos mokslai.
Kad susiformuotų visus žmones saugantis kolektyvinis imunitetas, COVID-19 antikūnų turi turėti (dėl to, kad prasirgo liga arba pasiskiepijo) apie 60–80 proc. visuomenės.

15-oje šalių, kur atliktos apklausos, pasiskiepyti žadantys teigia maždaug trys ketvirčiai žmonių. Tačiau nerimą kelia žinia, kad „visiškai sutinkantys“, jog pasiskiepys, teigė tik 33 proc. apklaustųjų, o net 40 proc. sakė tik „iš dalies sutinkantys“ – tai reiškia, kad nemažą dalį visuomenės skiepytis reikės raginti. Amerikoje padėtis dar kelia dar daugiau nerimo. Gegužę pasiskiepyti nuo COVID-19, kai tik bus sukurti skiepai, ketino 72 proc. gyventojų. Tačiau rugsėjį šis skaičius sumažėjo iki 51 proc.

Reikia išspręsti dvi skirtingas problemas. Pirma, reikia įtikinti pasiskiepyti ideologiškai skiepams neprieštaraujančius žmones. Antra, reikia įsitikinti, kad žmonės tikrai pasiraitos rankoves ir padarys, ką žadėjo. Tam reikės skirtingų strategijų. (Tuo tarpu užkietėję skiepų priešininkai, kurie skiriasi nuo skiepytis nesiryžtančių žmonių, sudaro labai nedidelę JAV visuomenės dalį (mažiau nei 15 proc.), todėl protingiau būtų juos pamiršti ir sutelkti dėmesį į tuos, ką atitraukti nuo kraštutinumų ir įtikinti pasiskiepyti lengviau).

Pradėkime nuo „įtikinimo problemų“. Privalome sušvelninti nepagrįstą nerimą dėl šalutinio poveikio ir saugumo. Reikės įtikinti ir tuos, kuriems koronaviruso infekcija greičiausiai būtų nepavojinga, pavyzdžiui, jaunuolius.

Informacija, skaidrumas ir paskatos – tik pradžia. Reikia stengtis suteikti ir „socialinių įrodymų“. Tyrimai atskleidžia, kad žmonės elgesio mokosi iš sau lygių žmonių – o tai daro įtaką įvairiausioms sritims, nuo balsavimo iki taupymo. Dėl to sveikatos apsaugos srities darbuotojams reikėtų ne sutelkti dėmesį į besipriešinančius, o pabrėžti, kad dauguma žmonių skiepus palaiko. Viešojo informavimo žinutėse turėtų būti primenama, kad skiepai labai populiarūs – tokia informacija ne tik teisinga, bet ir padeda didinti jų paklausą.

Kuo labiau matomi besiskiepijantys žmonės, tuo geriau. Galbūt atrodo, kad amerikiečiams rinkimuose teikiami lipdukai su užrašu „Aš balsavau“ tėra nedidelė padėka už atliktą pilietinę pareigą, tačiau jie gali tapti reklama ir paskatinti balsuoti kitus. Dėl to pasiskiepiję žmonės turėtų rašyti žinutes draugams, dalintis žinia socialiniuose tinkluose ir nešioti lipdukus su užrašu „Aš pasiskiepijau nuo COVID-19“.

Parodant, kad skiepijasi didelė visuomenės dalis, bus lengviau nuraminti žmones dėl saugumo. O jei nedidelę riziką patiriantys žmonės matys, kad skiepytis skuba jų draugai, greičiausiai į eilę stos ir jie. Labai svarbu, kad didelė dalis reklamos būtų skirta visuomenės dalims, kuriose skiepijimasis iki šiol buvo nepaplitęs, pavyzdžiui, tarp rasinių mažumų.

Asociatyvi nuotr.

Nesiryžtančius skiepytis gali paskatinti ir tradiciniai prievolės ir atlygio metodai. Galima pasinaudoti jau anksčiau mėgintu metodu skiepus sveikatos apsaugos srities darbuotojams ir studentams bei mokiniams paversti privalomais – taip ne tik būtų apsaugotos šios grupės, bet ir formuotųsi bendruomenės skiepijimosi normos. Taip pat galima už skiepijimąsi teikti piniginį atlygį, tačiau nors toks metodas dalį žmonių patrauktų, jis gali atnešti ir priešingų rezultatų: kuo daugiau žmonių mokama už tam tikrą veiksmą, tuo labiau atrodo, kad tas veiksmas gali būti rizikingas. Taigi ar toks metodas veiksmingas, dar reikėtų patikrinti.

Kita užduotis – kovoti su klaidinga informacija. Tyrimai leidžia spėti, kad „Facebook“, „Twitter“ ir kiti socialiniai tinklai galėtų padėti pakeitę algoritmus taip, kad žmonės matytų daugiau naujienų iš patikimų šaltinių, ir paraginę prieš dalinantis naujienomis patikrinti, ar jos tikslios. Be to, mes patvirtinimo, kad mūsų įsitikinimai, baimės (ar sąmokslo teorijos) pagrįstos, laukiame iš autoritetą turinčių žmonių, todėl labai svarbu, kad skiepų vertę vieningai pabrėžtų visų pažiūrų politikai.
Susidorojus su įtikinimo problema, antroji užduotis – užtikrinti, kad žmonės tikrai įvykdys pažadus.

Galbūt nustebsite sužinoję, kad nuo trečdalio iki dviejų trečdalių žmonių pasižadėję ką nors padaryti (pavyzdžiui, sportuoti arba apsilankyti pas gydytoją), savo ketinimų neįvykdo. Ši problema kyla visur ir padeda paaiškinti, kodėl daugybė balsuoti įsiregistravusių žmonių neateina į rinkimų apylinkes arba kodėl taip pelninga duoti nuolaidas pažadant dalį pinigų pirkėjams grąžinti paštu (daugelis taip ir nepateikia prašymo).

Ši problema atsiranda ir tada, kai reikia skiepytis siaučiant mirtinai pandemijai. Tuos, kas kuo nors nėra visiškai įsitinkinę, elgsenos mokslo specialistai vadina „esančiais paribyje“; jiems išpildyti savo ketinimus nėra labai svarbu. Nuo balandžio iki rugsėjo dėl skiepų apsigalvojo mažiausiai 20 proc. amerikiečių – greičiausiai juos taip pat galima laikyti „esančiais paribyje“. Tad net jei pavyks priversti juos apsigalvoti, didelė dalis jų vis tiek neįgyvendins savo ketinimų.

O dar blogiau, kad daugiausiai žadančiais „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ skiepais neužteks pasiskiepyti vieną kartą – skiepytis reikės ir antrą kartą, praėjus kelioms savaitėms nuo pirmojo. Dėl to užtikrinti, kad žmonės įvykdys savo ketinimus, bus dar sunkiau. Jei nebus tinkamai pasiruošta, daugelis žmonių pasiskiepys pirmą kartą, bet ne antrą.

Laimei, elgsenos mokslų specialistai žino, kaip paskatinti žmones laikytis pažadų, o netrukus sužinosime dar daugiau. Mes numanėme, kad skiepytis nuo COVID-19 žmones reikės paskatinti, todėl kartu su kolegomis Angela Duckworth ir Miteshu Patelu subūrėme daugiau kaip 100 elgsenos mokslų specialistų komandą, kad galėtume įvykdyti du neįprastai didelius ir sudėtingus socialinių mokslų eksperimentus ir išsiaiškintume, kas padeda užtikrinti, kad žmonės laikysis savo ketinimų.

Viename kartu su įmone „Walmart“ (kuriai priklauso daugiau kaip 4 700 vaistinių visoje JAV) vykdomame tyrime tikriname, ar tūkstančiams pacientų, sutikusių gauti žinutes iš savo vaistinės, tos žinutės padeda. Ketiname išsiaiškinti, kokios žinutės labiausiai paskatina žmones pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, kuris šiuo atveju atstoja COVID-19. Jei pavyktų, įtaka gali būti labai didelė: „Walmart“ per savaitę aptarnauja 150 mln. klientų, o 90 proc. amerikiečių gyvena ne toliau kaip 16 km nuo įmonės parduotuvių. Panašų eksperimentą vykdome ir su dviem didelėmis regioninėmis sveikatos apsaugos tiekėjomis– „Penn Medicine“ ir „Geisinger“.

Asociatyvi nuotr.

Tikriname keletą idėjų, pavyzdžiui, ar naudinga pranešti, kad „jūsų laukia jums rezervuota dozė“. Taip pat tiriame, ar skiepytis gali paskatinti draugiškos regioninės varžybos – pavyzdžiui, paskatinti stipruolius Pensilvanijos gyventojus nugalėti palaidūnus niujorkiečius. Be to, tikriname, ar žinutės, atsiųstos kelias minutes prieš apsilankymą pas gydytoją veiksmingesnės, negu gerokai iš anksto nusiųstos žinutės.

Jau žinome, kad bus labai svarbu skiepus teikti patogiai, kad žmonių neatbaidytų sunkumų pridarantys veiksniai, pavyzdžiui, tokie nepatogumai kaip pildyti daugybę dokumentų ir laukti eilėje. Geriausiu atveju skiepai turėtų būti nemokami, užtrukti tik kelias minutes ir būti prienami bet kurioje vaistinėje (tačiau dėl to, kad juos reikia laikyti labai šaltoje temperatūroje, to pasiekti bus sudėtinga). Taip pat reikia, kad žmonės skiepus įtrauktų į savo kalendorius. Paprasčiausiai pranešus žmonėms, kad jiems paskirta data skiepytis (kurią galima nesudėtingai pakeisti), pasiskiepijusių nuo gripo skaičius išaugo 36 proc.

Tokiu atveju, kai iš anksto paskirti datą neįmanoma, reikėtų paskatinti žmones planuoti, kada ir kur skiepysis. Paštu atsiuntus laišką, kuriame prašoma pagalvoti apie laiką ir datą, kada ketina skiepytis, pasiskiepijusių nuo gripo skaičius išauga 12 proc. O kai bus paskirta data abiem skiepų dozėms, reikės neduoti žmonėms ramybės. Neseniai atliktame medicininiame tyrime pastebėta, kad nuolat siuntinėjant žmonėms žinutes ir skambinėjant, kol jie patvirtina, kad padarė tai, ką liepė gydytojas, gydymo rezultatai pagerėja 10 proc.

Ir galų gale reikia užtikrinti, kad žmonės skiepų nebijotų. Kuo labiau ko nors bijome, tuo labiau atidėliojame; tačiau kai tikimės, jog iškart pajusime malonumą, esame labiau linkę imtis sveikatai naudingų veiksmų. Taigi geriausiu atveju reikėtų užtikrinti, kad skiepytis bus smagu.

Ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Richardas Thaleris pasiūlė visiems, kas pasiskiepija, duoti loterijos bilietą (tai labiau primintų prizą negu duoti pinigų). Pati siūliau (nors gal ir persistengiau) sveikatos apsaugos agentūroms išsinuomoti ledų pardavėjų automobilių ir važinėti po gatves grojant gerai įsimenančias melodijas ir dalinant nemokamus skiepus bei ledus – skiepai būtų patogūs, socialiai matomi ir smagūs.

Svarbu pabrėžti, kad turime viską apmąstyti ne tik kruopščiai, bet ir kūrybingai. Biochemikai savo darbą jau atliko. O dabar darbą turi tęsti elgsenos specialistai.

Katy Milkman – Pensilvanijos universiteto Whartono mokyklos Procesų, informacijos ir sprendimų srities profesorė, kartu su kolegomis vadovaujanti programai „Behavior Change for Good Initiative“. Ji – akademinės organizacijos „Society for Judgment and Decision Making“ pirmininkė ir veda tinklalaidę „Choiceology“. 2021 m. bus išleista jos knyga „How to Change: The Science of Getting From Where You Are to Where You Want to Be“ („Kaip pasikeisti: mokslas iš tokių, kokie esate, tapti tokiais, kokiais norite būti“)(išleista leidyklos „Portfolio“).