Neseniai paskelbtoje „Laivybos kliūčių Kuršių mariose kliūčių šalinimo galimybių studijoje“, kurią rengė ekspertai iš Klaipėdos universiteto, siūloma Kuršių marių regioną laivybinėmis linijomis jungti su Gdansko įlanka, Palanga, Šventąja ir toliau su Kuldyga Latvijoje. Dreverną, Šturmus, Kintų uostą su Šventosios jūrų uostu sieja tai, kad įplaukos kanalas šiuose uostuose yra mažiau nei metro gylio. Drevernoje – kiek daugiau. Planuojant laivybą šiame Kuršių marių pakraštyje pasirinkimas yra paprastas: pritaikyti laivus prie marių, arba bandyti pritaikyti marias prie laivų. Panašu, kad Klaipėdos rajono savivaldybės specialistai ruošiasi pritaikyti marias prie laivų. Dreverna niekada nebuvo giliavandenis uostas – nuo farvaterio palei Neriją šį uostą, kaip ir kitus rytinio kranto uostus skyrė seklumos, kurių perkasti kol kas niekas nebandė. Užtai ne taip seniai atsirado keli pokštininkai, kurie, pasiėmę irklentes, brido per marias iš Drevernos į Juodkrantę. Perbrido, tik keliose atkarpose teko šiek tiek plaukti.

Vienas fizinių mokslų daktaras, tarptautiniu mastu pripažintas lagūnų ekspertas, papasakojo tikriausiai legendų kategorijai priskirtiną istoriją. Vienas iš anų laikų Neringos merų prisispyręs klausinėjo a. a. AMB apie galimybę kasti tunelį iš žemyno į Neriją. AMB tunelio idėją entuziastingai palaikė, ir pridūrė „Kai tik Neringos miesto biudžete „atliekamus“ du milijardus turėsite – iš karto galite pradėti rausti“. Taigi ambicijoms reikalingi pinigai. AMB žinojo, apie ką kalba – jis statė Kauno HE. Anot mano kalbinto mokslų daktaro – toks Kuršių marių dugno reljefas – vakarinis pakraštys gilesnis, rytinis – seklesnis. Prieš penkis šimtmečius Mingės kaimas buvo ant marių kranto, prieš pusantro šimto metų – Uostadvario švyturys taip pat statytas ant marių kranto. Dabar ir kaimas, ir švyturys – toli sausumoje Atmatos ir Minijos sąnašų dėka. Šios sąnašos kartu su marių dugnu iš vakarinės dalies migruojančiu smėliu kaupiasi prie rytinio kranto.

Istorinė laivyba

Linijinė keleivinė laivybą Kuršių mariomis tikriausiai prasidėjo nuo 1824 metų, kai į Klaipėdą iš Labguvos (ru. – Полесск) atplaukė kapitono M. Tiedemanno garlaivis „Packet“. Laivo keleiviai Priegliaus ir Deimos upėmis ir mariomis iš Karaliaučiaus plaukė dvi paras. Po to atsirado geležinkeliai. XX amžiaus pradžioje vakare iš Berlyno traukiniu išvykę keleiviai ryte jau būdavo Karaliaučiuje, vietos linijų traukiniu pasiekdavo Krantą (rus. – Зеленоградск), iš čia jau siauruoju geležinkeliu atvykdavo į Crantzbeek‘o prieplauką, sėsdavo į garlaivį, ir vakare pasiekdavo tuometinį Memelį. Tokia laivyba formavo Kuršių nerijos kurortą. Vokiečiai saugojo šį gamtos kampelį, ir automobiliai čia pasirodė tik karo metais. Nebuvo ir uostų. Laivai stabteldavo mariose prie gyvenviečių, žvejai valtimis į krantą perkeldavo keleivius. Senojo Nidos uosto baseinas, molas Rasytėje (rus. – Рыбачий), Juodkrantės prieplauka – pastatyta XX amžiaus pradžioje. Kurėnams prieplaukų nereikėjo – šie plokščiadugniai laivai bet kur priplaukdavo prie kranto.

Keleivinės laivybos „aukso amžius“ tęsėsi iki Antrojo Pasaulinio karo. Lietuvoje garlaiviai tarpukariu Nemunu per navigaciją perveždavo apie 400 tūkst. keleivių. Aplink Kauną keleiviniai laivai vasarą buvo tiek pramoginis, tiek ir priemiestinis transportas. Nuo 60-ųjų XX amžiaus metų laivus pakeitė autobusai. Keleivinės laivybos skaičius palaikė Smiltynės perkėla, kuri nuo aštunto XX amžiaus dešimtmečio per marias gabena iki trijų milijonų keleivių kasmet. Keleivinės laivybos linijos, kurios buvo iki karo, išnyko kartu su Rytų Prūsija. Vieningas Prūsijos vidaus vandens kelių tinklą Potsdamo konferencijos susitarimai mechaniškai padalino į tris dalis ir atstatyti buvusių keleivinės laivybos maršrutų nebepavyks, vandens kelių infrastruktūra nyksta.

Asociatyvi nuotr.

Uostai kaip nekilnojamo turto objektai

Prie Kuršių marių uostų klesti gyvenamųjų namų statybos projektai. Teko matyti Smiltynės jachtklubo konversijos idėją, kurioje buvo siūloma užpilti ir užstatyti pusę senojo baseino. Paaiškėjo, kad Preilos botelis tėra gyvenamosios statybos projektas. Kažkas čia bandė įkalbėti senojo Nidos uosto savininką minimaliomis priemonėmis pritaikyti akvatoriją švartuoti laivus, tačiau atsakymas buvo paprastas: tik tada, kai bus pastatytas viešbutis. Pirminė viešbučio prie Nidos uosto koncepcija buvo neįmantri kaip batų dėžė – daug aukštų, ir devyni tūkstančiai kvadratinių metrų. Praėjusių metų gegužę paaiškėjo, kad bankai projektui neskolina, nors sumanymas padabintas „Radisson“ etikete. Matyt, rizikos per daug ir sumanymas nelabai suderinamas su uosto idėja. Penkių žvaigždučių viešbučiui triukšmingas uostas su keleiviniais laivai ir šimtais jachtų tikrai negarantuos prabangios ramybės ir reikalingas kaip karvei balnas. Nidos centre esantis uostas plėstis nebeturi kur, todėl studijose ir atsiranda siūlymų iš Juodkrantės plaukti į Kintus.

Benai, plaukiam į Kintus

Iš Drevernos dabar atplaukus į Juodkrantę galima nueiti prie jūros ir užlipti į Raganų kalną. Po dešimties metų Juodkrantėje gal atsiras gintaro kasyklų muziejus. Atplaukus į Kintus galima apsilankyti vietinės kepyklos parduotuvėje. Yra dar Vydūno muziejus – ar dėl to verta baladotis per marias?

Rytiniame marių krante yra stiprus traukos centras – Ventės ragas. Galima ginčytis dėl architektūrinių prieš penkerius metus rekonstruotų pastatų subtilybių, tačiau čia apsilanko daugiau nei 50 tūkstančių lankytojų per metus. 99 proc. atvyksta automobiliais. Priežastis paprasta – marios tokios pat aršios, kaip ir XV amžiuje, kai nuplovė Vindenburgo pilį.

Uosto imitacija Ventės rage statyta sovietmečiu, nutiesus molą ir jau mariose pastačius uosto baseiną. Ventės rago operatoriaus – T. Ivanausko muziejaus rūpesčiu buvo bandyta prasikasti dviejų metrų gylio kanalą iki šio baseino. Laivininkai pasakoja, kad per porą metų iš šio kanalo nieko nebeliko – stiprūs pietvakarių ir vakarų vėjai kanalo kasėjų pastangas paleido perniek. Kiek toliau nuo Ventės rago yra „Ventainės“ prieplauka. Čia pastatytas nedidelis molas ir įrengtas funkcionalus uostas. Tik tiek, kad uosto savininkas nebandė išgilinti marių – jo laivai ant pontonų su nedidele grimzle.

Asociatyvi nuotr.

Traukos centrų nuo Ventės iki Klaipėdos daugiau nėra. Yra ramus Šturmų uostas, jėgos aitvarų centras ir prabangus dešimties hektarų privačių namų kvartalas „Svencelės sala“. Yra Dreverna, kuri liko žvejų ūkio gyvenviete su Nepriklausomybės laikų architektūriniais inkliuzais. Traukos centru Drevernoje yra tik uostas – kone vienintelė vieta, iš kurios atsiveria vaizdas į marias. Drevernos uosto ekonomika šlubavo kelerius metus abiem kojomis, kol neprasidėjo poilsio namelių statyba. Ne laivyba, o nekilnojamojo turto projektai yra rytinio Kuršių marių kranto plėtros variklis. Vakarinio kranto – taip pat. Prieš kelias dienas spaudoje pasirodė svarbi žinia, kad kažkas už du milijonus pirko vila Pervalkoje. Net ir pietiniame marių krante – Dievo ir žmonių užmirštame Labagyne (rus. – Заливино) Karaliaučiaus srities valdžia leido statyti tūkstančio kvadratinių metrų ploto viešbučio kompleksą. Tėra laiko klausimas, kada per kelis šimtus metų susiformavusį Kuršmarių kranto vaizdą papildys viešbučių kontūrai. Tai bus kitas pasaulis.

Reikia pinigų? Pinigų yra!

Klaipėdos universiteto ekspertų parengtoje studijoje nauji laivybos maršrutai Kuršių mariose planuoti pasiėmus locmaninį žemėlapį ir paprastuoju būdu brėžiant farvaterius, kuriais sujungiamos gyvenvietės priešinguose marių krantuose. Kintų uostui reikėtų jungties su marių laivybos keliais, tačiau erdvinio planavimo čia tikriausiai neužtenka. Reikia pinigų. 2017 metais Šilutės rajono savivaldybė skyrė 20 tūkstančių laivybinio kanalo iškasimui. Per metus šį kanalą marių bangos užnešė, taigi galima kasti iš naujo.

Kita vertus, marių pakrantėse akis bado nemokšiškos privatizacijos pasekmės. Dalis Nidos uosto yra privačiose rankose ir Savivaldybė ar Vilnius neturi jokių svertų, kad galėtų bent kiek įtakoti situaciją. Prieštaros tarp privataus ir viešojo intereso yra ir Gintaro įlankos pakrantėse. Yra neprivatizuota „Smiltynės perkėla“ (SP), kuri gyvena savo gyvenimą ir sumaniai leidžia mūsų visų pinigus. Perkėlos planuose iki 2024 metų investuoti 25 milijonus eurų. Planuojama gabenti daugiau, parengtas naujo pustrečio tūkstančio kvadratinių metrų ploto administracinio pastato su restoranu, konferencijų sale ir keltų remonto dirbtuvėmis statyba. Tokie planai skamba kaip patyčios pedagogų, kurie lipo per Švietimo ministerijos langus, adresu. Perkėlos misija yra kilnoti per marias, o ne restoranų ar konferencijų verslas. Perkėla planuoja kelti daugiau automobilių, tačiau taip kuriama nauja problema. Iki 2017 metų SP leido greitaeigį keleivinį laivą „Smiltynė“ iš Klaipėdos į Nidą. Laivas perkėlai atnešdavo netgi pelno, tačiau svarbu yra tai, kad tokia keleivinė linija skatino palikti automobilį žemyne ir keliauti laivu. „Smiltynę“ perkėla kažkaip perdavė belgams, jau trejus metus laukia pinigų. Vietoj pelno keliolika tūkstančių mūsų visų pinigų išleista advokatams.

Dar 28 milijonus investuos Vidaus vandens kelių direkcija į penkis šimtus bunų Nemune tarp Kauno ir Uostadvario. Tada upe plauks laivai. Neteko girdėti apie kokią nors kaštų/naudos analizę, investicijų sėkme neabejojama. Abejonių nebuvo ir pilotinės Nemuno trasos atveju, taip pat statant Marvelės krovininį uostą, tačiau pamokos liko neišmoktos. Iki 2021 metų navigacijos turi būti parašyta dar viena studija, analizuojanti krovininės ir keleivinės laivybos Nemunu galimybes, tačiau yra tiesioginis ryšys: studijų kiekybė neskatina laivybos kokybės.

Situacija primena seną anekdotą apie gerokai išgėrusį vyruką, kuris, ieškodamas piniginės, ropinėja šaligatviu aplink apšvietimo stulpą. Paskui paaiškėja, kad piniginę jis pametė kažkur kitur, o po lempa ieško todėl, kad čia šviesiau. Taip ir su investicijomis – upė gilinama ne ten, kur labiausiai reikia. Svarbu, kad žemkasės įgulai namai arčiau būtų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)