Nacionalinės laivybos ypatumai: Drevernos uostas nori realizuoti savo jūrines ambicijas ^{II dalis}

D+ nariams

Konstantinas Dubausa

2020 m. gruodžio 1 d. 15:38

Asociatyvi nuotr.

Foto: Asmeninis albumas

Drevernos ryšys su jūra nėra fantazija. Iškasus Karaliaus Vilhelmo kanalą 1873 metais nuo Klaipėdos pusės kanalu galėjo atplaukti nemažos grimzlės laivai. Drevernoje tada gyveno apie pusketvirto šimto gyventojų, toks kaimas išliko iki praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio, kada čia prasidėjo kolūkinės statybos. Jūrų uosto Drevernoje nebuvo niekada.

Neseniai paskelbtoje „Laivybos kliūčių Kuršių mariose kliūčių šalinimo galimybių studijoje“, kurią rengė ekspertai iš Klaipėdos universiteto, siūloma Kuršių marių regioną laivybinėmis linijomis jungti su Gdansko įlanka, Palanga, Šventąja ir toliau su Kuldyga Latvijoje.

Šaltinis: www.DELFI.lt

Įvertink šį straipsnį

Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.

(0 žmonių įvertino)

Nacionalinės laivybos ypatumai: Drevernos uostas nori realizuoti savo jūrines ambicijas II dalis

Nuorodos kopijavimas

Nacionalinės laivybos ypatumai: Drevernos uostas nori realizuoti savo jūrines ambicijas

Naujausi

Nacionalinės laivybos ypatumai: Drevernos uostas nori realizuoti savo jūrines ambicijas ^{II dalis}