Mes – viena iš 10 valstybių, turinčių šio unikalaus paminklo dalį
O minėtas lankas – tai per dešimt pasaulio valstybių einantis unikalus mokslo istorijos paminkas, įtrauktas į UNESCO paveldą. Minėtos monetos dailininkas-Tadas Žebrauskas, o proginę monetą (kaip ir visas kitas, beje) nukalė Vilniaus monetų kalykla.
Norint susipažinti su šiuo neeiliniu XIX a. mokslo paminklu, tereikia atvykti į Europos geografinį centrą, įsikūrusį vos už kelių kilometrų (Girijos kaimas, Vilniaus raj.). Čia galima apžiūrėti Struvės geodezinį lanką pristatančią ekspoziciją.
Struvės geodezinis lankas – tai trianguliacijos matavimų grandinė, sudaryta 1816–1852 m., besidriekianti 2 822 km nuo Hamerfesto (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje iki Izmajilo (Ukraina) prie Juodosios jūros. Lankas kerta Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą. Tai vienas didžiausių ir įspūdingiausių istorinių žmogaus bandymų ištirti ir nustatyti Žemės formą ir dydį.
Kaip mokslininkai pagaliau visą Žemę „apglėbė“
Pasak pašnekovo, mokslo istoriko Liberto Klimkos, daugiau kaip prieš du šimtus metų mokslininkams kilo idėja ant žemės paviršiaus pažymėti dienovidinių lankus, kas iki tol buvo daroma tik pačių mokslininkų galvose ar mokslinėje literatūroje. Taip buvo pasirinkta 2 822 km ilgio trianguliacijos (trikampių) grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti elipsoido, geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį, parametrus. Mat mūsų planetos forma nėra taisyklinga; ją deformuoja sukimasis, netolygus žemynų masės pasiskirstymas, Mėnulio trauka. Struvės geodezinis lankas tęsiasi nuo Fugleneso gyvenvietės Norvegijoje iki Moldovos gyvenvietės Staro – Nekrasovkos, nuo 45°20' iki 70°40' šiaurės platumos. Taigi nuo šiauriausio Europos žemyno kyšulio Nordkapo iki Dunojaus žiočių, nuo Arkties iki Juodosios jūros.
Tokio matavimo galimybes 19 a. turėjo tik Rusijos imperija, pagal savo užimamą plotą besivaržiusi su Didžiąja Britanija. Tačiau ir Rusijai kuriai teko prašyti Norvegijos vyriausybės leidimo. O šiandien geodezinis lankas eina net per 10 valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusijos federaciją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Moldovą. Dienovidinio lankui apskaičiuoti buvo panaudoti Rusijos imperijoje išmatuotų trianguliacijos tinklų fragmentai, kuriuos sujungus gauta grandinė, susidedanti iš 12 sekcijų, įterptų tarp astronomijos punktų, turinti 10 išmatuotų bazių ir jungianti 259 trianguliacijos punktus. Punktai – tai specialiais ženklais vietovėje pažymėtos trikampių viršūnės. Geodeziniams kampų matavimo prietaisams kalvotose vietose buvo statomos medinės 5–11 m aukščio piramidės, o miškingose – 20–40 m. vadinamieji signalai. Vidutinis trikampių kraštinių ilgis buvo 27 km.
Kaip Struvės geodezinis lankas išgarsino ir Lietuvą
Seniausia Struvės geodezinio lanko dalis išmatuota 1816–1821 m. Vilniaus gubernijoje, vadovaujant Karlui Tenneriui (1783–1859 m.). Tam buvo panaudota ir Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos įranga – Šeltono laikrodis, Ramzdeno pasažinis teleskopas. Estijos ir Latvijos teritorijoje darbus organizavo Dorpato (Tartu) universiteto astronomijos observatorijos direktorius Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė (1793–1864), kurio vardu ir vadinamas lankas. Struvės ir Tennerio trianguliaciniai tinklai buvo sujungti 1829 m., išmatavus trianguliacijos grandinę tarp Pandėlio ir Bristeno Latvijoje. Matuojant šią grandinę svarbiausius lauko darbus atliko Vilniaus universiteto auklėtinis Juozapas Chodzka (1800–1881). Vėliau jis tapo garsiu Kaukazo kartografu, matavimus atlikęs net nuo Ararato viršūnės.
Profesorius F. G. W. Struvė matavimų rezultatus susistemino 1855 m. darbe „Arc du Méridien de 25°20' “.
Remdamasis šiuo darbu, 1888 m. Žemės dienovidinio ilgį apskaičiavo geodezininkas A. Bonsdorfas. XIX a. tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas, kurio matavimo rezultatais ištisą šimtmetį naudotasi kartografijos darbuose, iki atsirandant kosminės geodezijos metodams. Apskritai minėtas geodezinis darbas traktuotinas kaip mokslinis žygdarbis, pareikalavęs iš vykdytojų aukščiausios kvalifikacijos ir didžiulių pastangų. O pasiektas matavimų tikslumas iki šiol stebina specialistus.
Dienovidinio lanko matavimas turi didžiulę mokslinę, istorinę ir kultūrinę vertę, šis projektas–puikus daugelio šalių mokslininkų ir valdovų bendradarbiavimo mokslo pažangos labui pavyzdys. Todėl kai kurie išlikę geodeziniai punktai 2005 m. buvo įamžinti kaip UNESCO pasaulio paveldo paminklai, atrinkus 34 punktus dešimtyje valstybių. Ir, tai, pasirodo, yra pirmasis tarptautinis sienas kertantis Pasaulio paveldo sąrašo objektas. Lietuvoje atminimo stulpeliais ir informaciniais stendais pažymėti trys iš buvusių aštuoniolikos Struvės dienovidinio lanko geodezinių punktų – Meškonyse, Paliepiukuose (Vilniaus rajonas) ir Gireišiuose (Rokiškio rajonas).
