Visgi man suprantamas kiek vyresnių žmonių požiūris ir vertinimai, kad „tada buvo gerokai kitaip, žmogiškiau“. Juolab, kad sovietinis fasadas ir propaganda bandė slėpti viską kas „ne taip“. Pamenu saulėtą dieną, kai su tėčiu visą dieną vaikštinėjom po Laisvės Alėją Kaune, nors tuo metu kažkur aukščiau jau sukiojosi radioaktyvus debesis iš sprogusios Černobylio atominės elektrinės. Pamenu sotų giminių „cepelinų balių“, kai buvo svarstoma, kaip mane „išsukti“ nuo galimai būsimos tarnybos Afganistane, nes „Janinos brolienė jau sulaukė cinkuoto karsto“. Daug visko pamenu, tačiau daug daugiau visko nežinojau. O faktų buvo.