Ch. Drosteną, garsų naujai atsirandančių virusų testų kūrėją, apėmė savotiškas déjà vu jausmas. 2003 metais, studijuodamas doktorantūrą Hamburge, jis nustatė, kad sunkaus ūminio respiracinio sindromo, arba SŪRS (angl. SARS), protrūkį, tuo metu gąsdinantį Aziją, sukėlė koronavirusas. Nors buvo neaišku, ar dėl protrūkio Uhane kaltas koronavirusas, Ch. Drostenas puikiai suvokė pavojaus mastą. Nors virusai yra dažnai sutinkami patogenai, kaip žinoma, sukeliantys persišaldymo ligas, kai kurie iš jų, nustatyti pastaraisiais dešimtmečiais, yra mirtinai pavojingi.
Jis perspėjo savo darbuotojus būti pasiruošusiems galimai labai rimtai pandemijai. Kai kinų mokslininkai patvirtino, kad protrūkio kaltininkas iš tiesų yra koronavirusas, ir sausio 10 dieną – penktadienį – paskelbė jo genomų seką, „Charité“ mokslininkai skubiai ėmėsi veikti. Per savaitgalį jie surinko SŪRS viruso ir kitų koronavirusų mėginius, siekdami sukurti testą, kuris padėtų nustatyti naująją grėsmę.
Jau pirmadienį jie turėjo testą, kuris galėjo patvirtinti, ar žmogus yra infekuotas naujuoju koronavirusu. Ch. Drostenas pasidalijo informacija su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri, savo ruožtu, publikavo ją savo svetainėje, ir netrukus testas jau buvo taikomas visame pasaulyje.
Vienintelė šalis, kuri atsisakė naudoti Ch. Drosteno testų, buvo Jungtinės Valstijos; jos pasiūlė savo nuosavą diagnostinę priemonę, kuri, kaip paaiškėjo, turėjo trūkumų ir leido šaliai veikti aklai, kol virusas laisvai sau plito. Vokietijos testu sausio 27 dieną buvo patvirtintas pirmasis šalyje atvejis. Po kelių dienų buvo patvirtinta dar trylika atvejų, ir tai tuo metu buvo didžiausias žinomas klasteris už Kinijos ribų. Valdžia izoliavo COVID-19 pacientus, atsekė jų pastarųjų dienų kontaktus ir sulėtino infekcijos plitimą.
„Mes supratome, kad virusas jau čia, – teigė Tobiasas Kurthas, „Charité“ epidemiologas, dirbantis kartu su Ch. Drostenu. – Žinutė buvo tokia: „OK, tai virusas. Jis plinta tam tikrais būdais. Yra tam tikrų rizikų. Bet jeigu užsikrėtusius asmenis nustatysime, galėsime juos izoliuoti, ir tada viruso plitimas galės būti sustabdytas.“
Per dešimt mėnesių trukusią pandemiją kai kurios valstybės beveik išnaikino virusą, tuo tarpu kitoms iki to dar labai toli. Lyginti šalis yra sudėtinga, nes čia svarbus ir sėkmės veiksnys, kai kurias šalis gelbėjo tokie pranašumai kaip geografinė izoliacija, dideli ligoninių lovų pajėgumai, pakankamos respiratorių ir apsauginių priemonių atsargos, taip pat ir pasitikėjimas tarp žmonių, politikos formuotojų bei mokslininkų.
Vokietija turėjo didžiąją dalį išvardytų pranašumų, išskyrus geografinį veiksnį. Vis dėlto reikia pripažinti, kad šaliai puikiai sekėsi kovoti su virusu su Ch. Drostenu priešakyje, propaguojant daug pastangų reikalaujantį, bet sveiku protu paremtą metodiką. Nuo tada, kai buvo sukurtas šis testas, 48-erių metų mokslininkas – aukštas ir lieknas, su tamsiai rudų plaukų kupeta ir kiek į priekį palenkta galva, tarsi visą laiką žiūrėtų į mikroskopą, – vadovauja „Charité“ grupei, kuri tyrinėja, kaip virusas plinta ir skirtingai veikia žmones. Jis dalijasi mintimis su kolegomis iš viso pasaulio, siūlo įžvalgas spaudos konferencijose kartu su Vokietijos sveikatos ministru, konsultuoja kanclerę Angelą Merkel, – kai kas jo vaidmenį prilygina Dr. Anthony Faucio amplua Jungtinėse Valstijose.
Bet dėl itin sėkmingos tinklalaidės, kurią Ch. Drostenas pristatė vasarį, jis Vokietijoje yra garsesnis už A. Faucį Amerikoje. „Das Coronavirus-Update“ šoktelėjo į aukščiausias Vokietijos podkastų reitingų pozicijas, populiarumu užtikrintai pralenkdama programas sekso, nusikaltimų ir net futbolo temomis. Tinklalaidės formatas yra paprastas: penkis kartus per savaitę jis valandą atsakinėja į klausimus apie mokslą, naujausius COVID mokslinius tyrimus, apie tai, kaip visuomenės galėtų valdyti pandemiją. Nuo pat jos pradžios jis apribojo savo kontaktus su spauda, daugiausia komentuodamas tik per tinklalaidę. Jis atsisakė duoti interviu šiam rašiniui.
Ch. Drosteno augantis populiarumas pelnė jam milijonus gerbėjų – ir nemažai oponentų. Jo kritikai tvirtina, kad jis naudojasi pernelyg didele įtaka, darančia jį atpirkimo ožiu dėl pernelyg plačių vyriausybės užmojų. Kai užsiminė, kad dar negreit žmonės vėl galės masiškai plūsti į futbolo stadionus, jis sulaukė grasinimų susidoroti, ir tai paskatino policiją tikrinti jo elektroninius laiškus.
Pagrindinė Ch. Drosteno populiarumo priežastis yra jo gebėjimas atremti kritikų atakas. Šių metų gegužę didžiausiu tiražu leidžiamas Vokietijos laikraštis „Bild“ apkaltino jį matematine klaida tyrime, kurio išvadose skelbiama, kad vaikai gali taip pat perduoti infekciją kaip ir suaugusieji, ir rekomenduojama mokykloms neskubėti visiškai atsidaryti.
Kai „Bild“ žurnalistas su juo susisiekė ir pareikalavo atsakyti į visą seriją klausimų per valandą, Ch. Drostenas atsisakė ir išplatino žurnalisto elektroninį laišką tviteryje. Laikraštis, teigė jis, planavo „tendencingą“ istoriją, o jis turįs „rimtesnių darbų“ (angl. „I Have Better Things to Do“). Toks griežtas atkirtis tik suvienijo augančias jo gynėjų gretas.
Vienas vokiečių modelis pasipiršo jam per tviterį, reikalaudama atsakymo per valandą, kitaip ji suprasianti, jog jie susižiedavę. Berlyne grojanti pankroko grupė ZSK išleido dainą pavadinimu „I Have Better Things to Do“. Muzikiniame vaizdo įraše animacinis veikėjas Drostenas, piktai nusviedęs mobilųjį telefoną, kurio ekrane šviečia „Bild“, imasi energingai sprogdinti virusus lazeriniais spinduliais, sklindančiais iš jo akių.
„Drostenas rėžia tiesiai, be jokių įmantrybių ir išsisukinėjimų, – teigia Vincentas Racaniellas, Kolumbijos universiteto mikrobiologijos profesorius, kuris negaili pagyrų Vokietijai už tai, kad ši pasitiki savo ekspertais per pandemiją.
Balandį V. Racaniellas pakvietė Ch. Drosteną į savo tinklalaidę „This Week in Virology“ („Šią savaitę virusologijoje“). Laida, kurios premjera įvyko 2008 metais, šiais metais pritraukė daugybę naujų klausytojų, bet jos auditorija niekuo neprilygsta dešimtims milijonų prisijungimų prie Ch. Drosteno podkasto. „Tonis Faucis yra nuostabus, – sako V. Racaniellas. – Bet jis nėra koronavirusologas.“
Ch. Drosteno kelias į koronavirusologiją prasidėjo fermoje šiaurės vakarų Vokietijoje, kur jis užaugo. Iš pradžių jis dirbo felčeriu, vėliau studijavo cheminę inžineriją ir biologiją universitete, prieš žengdamas į mediciną. Kurį laiką jis dirbo intensyviosios slaugos skyriuje, bet patirti išgyvenimai jį nuolat persekiojo. Kai pacientai mirdavo, jis negalėdavo liautis apie juos galvojęs.
2000 metais vyras įsidarbino Hamburgo Tropinės medicinos Bernhard-Nocht-Institute, valstybės finansuojamoje biosaugos laboratorijoje, kur pelnė pagarbą dėl savo talento diagnozuoti – jam pavyko nustatyti Ebolos, dengės ir kitus virusus – ir dėl savo gebėjimo išaiškinti, ką visa tai reiškia, žmonėms ne iš mokslo pasaulio.
2003 metų kovą viena sutuoktinių pora buvo išsodinta iš lėktuvo Frankfurte ir hospitalizuota; jai buvo įtariama paslaptinga respiratorinė liga, primenanti protrūkį Azijoje. Lankydamasis Frankfurte po kelių dienų, Ch. Drostenas gavo viruso ląstelių mėginį ir iškart grįžo į Hamburgą. Kelis vakarus dirbęs kone iki paryčių, jis nustatė, kad šis patogenas yra koronavirusas. Nors Jungtinių Valstijų ir Honkongo mokslininkai atradimą padarė maždaug tuo pačiu metu, Ch. Drostenas sulig tuo nesustojo ir sukūrė testą virusui nustatyti.
Šis darbas, publikuotas žurnale „New England Journal of Medicine“ pelnė Vokietijos vyriausybės apdovanojimą. Tačiau testas taip niekada ir nebuvo deramai pritaikytas. SŪRS pradingo taip pat greitai, kaip ir atsirado, infekavęs tik apie 8 000 žmonių, nes buvo laikomasi fizinio atsiribojimo taisyklių, be to, jis nebuvo iš tų, kurie lengvai plinta. Dabartinio protrūkio metu infekcija užsikrėtė mažiausiai 32 milijonai žmonių, maždaug milijonas mirė.
Po Sunkaus ūmaus respiracinio sindromo pandemijos mokslininkai priėjo prie išvados, kad virusas peršoko į žmogaus organizmą nuo šikšnosparnio. Ch. Drostenas žinojo apie keletą urvų, esančių maždaug 65 km į šiaurę nuo Hamburgo, kur būriuojasi šikšnosparniai. Vieną vasaros dieną jis paskambino Florianui Gloza-Rauschui, urvinių šikšnosparnių tyrinėjimų centro vadovui, kuris kaip tik ruošėsi atostogauti. „Aš pasakiau jam: „Arba atvažiuok šiandien, arba jau po dviejų savaičių“, – prisimena F. Gloza-Rauschas. – Jis atsakė: „Šoku į automobilį.“ Netrukus vyrai nustatė, kad šikšnosparniai Vokietijoje taip pat perduoda koronavirusus, – vieni iš pirmųjų už Kinijos ribų. Vėliau mokslininkai vyko į Bulgariją ir Ganą, ieškodami daugiau virusą platinančių šikšnosparnių.
Tuo metu Ch. Drostenas vadovavo Bonos universiteto virusologijos katedrai, kur jo vadovaujama grupė kūrė testus zikos flavivirusui ir ARRS (angl. MERS) koronavirusui nustatyti. 2017 metais įsidarbinęs „Charité“ ligoninėje, jis nusprendė pasinaudoti ženkliais Berlyno įstaigos ištekliais ir labiau pasigilinti į virusų įvairovę ir evoliuciją bei geriau suprasti, kaip prasideda epidemijos. Visuomenės sveikatos sistemos, sakė jis, privalo ruoštis kitai pandemijai. Kai ji prasidės, svarbiausia priemonė būtų ankstyvas nustatymas.
Ch. Drosteno pasiruošimas ir jo nuovokumas bei greita reakcija sausį pasiteisino. Jau sausio pabaigoje jo testai patvirtino koronaviruso protrūkį Bavarijoje. Automobilių dalių tiekėja „Webasto SE“ atskraidino darbuotojus iš Kinijos kelių dienų apmokymams. Per susitikimus bendrovės būstinėje, šalia Miuncheno, viena iš tų darbuotojų šiek tiek sukarščiavo, bet pamanė, kad tai greičiausiai laiko juostų pakeitimo sindromas. Praskridusi namo, į Šanchajų, ji buvo iškart hospitalizuota. Netrukus devyniems „Webasto“ darbuotojams Vokietijoje, taip pat penkiems jų šeimos nariams, buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas.
Tą savaitę Ch. Drostenas išstojo su vienu iš pirmųjų savo viešų pasisakymų apie krizę, per TV interviu laidą „Talk aus Berlin“. SŪRS atveju, sakė jis, virusui reikėdavo patekti į plaučius, kur pasidaugintų tiek, kad galėtų plisti. Tada dauguma žmonių taip sunkiai sirgo, kad negalėjo niekur išeiti – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl SŪRS buvo suvaldytas. Kita vertus, gripo virusas gali daugintis gerklėje ir infekuoti kitus, dar prieš žmogui pasijuntant prastai, ir tai apsunkina pastangas sustabdyti plitimą.
Kurioje šio spektro dalyje, mąstė Ch. Drostenas, atsiduria naujasis koronavirusas? Ar jis smogs taip smarkiai, jog infekuoti asmenys tiesiog liks namie? O gal pirminiai simptomai bus tokie švelnūs – galbūt jų apskritai nebus, – jog žmonės laisvai judės, žais futbolą ar krepšinį, ar slidinės: „Ir visus aplinkui infekuos“, – tarstelėjo laidos vedėjas.
„Būtent, – pritarė Ch. Drostenas. – Todėl mes stengiamės nustatyti, ar jį bus lengva ar sunku sukontroliuoti, ar galbūt net neįmanoma.“
Nereikėjo ilgai laukti, kol paaiškėjo, kad šio viruso pažabojimas patenka į maždaug sudėtingo ir neįmanomo suvaldymo viduriuką. Po to, kai jis tyliai plito kelias savaites šiaurinėje Italijoje, ligoninės staiga tapo perkrautos. Vėliau tą patį siaubą patyrė Ispanija, dar vėliau – Prancūzija. Mirčių skaičiui augant, vyriausybės griebėsi privalomų „likti namie“ taisyklių, kurios dar prieš kelias savaites atrodė neįsivaizduojamu dalyku. Vokietijoje infekcijų plitimas taip pat paspartėjo, tam daugiausia turėjo įtakos slidinėtojai, grįžtantys iš kelionių po Alpių regioną.
Augant susirūpinimui, Norbertas Grundei‘us, „Norddeutscher Rundfunk“ visuomeninio transliuotojo podkastų prodiuseris, pastebėjo Ch. Drosteną televizijoje ir parašė jam ilgą, oficialų elektroninį laišką su pasiūlymu. „O jeigu mes pakviestume į laidą žmogų, – buvo rašoma laiške, – kuris yra tikras šios temos ekspertas Vokietijoje, kuris pataria federalinei vyriausybei ir užsienio reikalų ministerijai? Jeigu visi Vokietijos piliečiai gautų tiek pat informacijos, kaip ir politinius sprendimus priimantys asmenys?“
Ch. Drostenas iškart atsakė: „Pradėkime jau pirmadienį.“
„Das Coronavirus-Update“ premjera įvyko vasario 26 dieną. Ch. Drostenas iš Berlyno atsakinėjo į mokslinio redaktoriaus iš Hamburgo klausimus. Jis pripažino pastaruoju metu prastai miegojęs. Nuolat atsakinėjęs į elektroninius laiškus ir skambučius iš viso pasaulio apie tai, kaip deramai naudoti jo testus. Iš šių klausimų jis supratęs, kad virusas jau išplito daug labiau, nei rodo oficialios statistikos, ir kad daugelio miestų laboratorijos yra nepasirengusios krizei suvaldyti.
Tačiau Vokietijoje aplinkybės buvo išties palankios. Per ilgus dešimtmečius ji buvo sukūrusi vieną iš geriausių pasaulyje laboratorijų sistemų ir garsėjo didžiausiu intensyviosios slaugos skyrių lovų skaičiumi visoje Europoje. Be to, dėl beveik visiems prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų, žmonės buvo mažai suinteresuoti atidėlioti testavimus ar siekti sveikatos priežiūros paslaugų.
Vis dėlto Ch. Drostenas perspėjo, kad nors virusas galbūt kelia nedidelį pavojų daugumai žmonių, jis kelia didžiulę grėsmę Vokietijai kaip visumai, ligoninių bei gydytojų sistemai.
Ch. Drostenas priklauso grupei mokslininkų, konsultuojančių kanclerę Angelą Merkel, kuri yra kvantinės chemijos mokslų daktarė ir yra dažnai giriama už savo susitvardymą ir faktų įžvalgas. Apie kovo mėnesį A. Merkel buvo apkaltinta dėl nepakankamai drąsios reakcijos. Užsikrėtimo atvejų skaičius Vokietijoje augo it grybai po lietaus, o sveikatos pareigūnams sunkiai sekėsi atsekti infekuotų asmenų kontaktus.
Praėjus maždaug savaitei po to, kai Prancūzija ir Ispanija įvedė griežtus karantinus visoje šalyje, A. Merkel Vokietijoje taip pat įvedė karantiną, bet švelnesnį – uždarydama mokyklas ir daugumą įmonių, bet neversdama žmonių likti savo namuose. Jie ir toliau galėjo išeiti į lauką, mankštintis atvirame ore ar pasibūti su šeima, o netrukus, ir su draugais.
Vokietijos veiksmai nebuvo tobuli. Pirminiame etape trūko kaukių ir kitų apsaugos priemonių, dėl to šoktelėjo užsikrėtimų mastas tarp gydytojų ir slaugytojų. Ir šaliai taip ir nepavyko pasiekti tokio žemo infekcijų lygio kaip, tarkim, Japonijai, Naujajai Zelandijai ar Pietų Korėjai. Vis dėlto mirčių skaičius Vokietijoje išliko stebėtinai mažas – rugsėjo duomenimis, penkis kartus mažesnis nei JAV, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Ispanijoje.
Gegužės pabaigoje gyvenimui grįžtant į įprastinį ritmą, Ch. Drostenas neatsidžiaugė pergale duodamas interviu „Der Spiegel“ pagrindiniam žurnalo straipsniui. Vokietija, sakė jis, reagavo „gana veiksmingai“, ir jo vadovaujamos grupės sukurtas testas suteikė galimybę politikams papildomą mėnesį krizės suvaldymui, galbūt išgelbėdamas 100 000 gyvybių.
Birželio pabaigoje, naujų infekcijų skaičiui nukritus iki kelių šimtų per parą (nuo 7 000 piko kovo mėnesį), Ch. Drostenas savo 50-oje podkasto laidoje pareiškė, kad vokiečiai nusipelnė privilegiją tikėtis laisvesnės vasaros pradžios – nors perspėjo: bėdos gali grįžti, jeigu žmonės piktnaudžiaus savo laisve. Sulig šiais žodžiais jis paskelbė apie vasaros sezono pertrauką ir išėjo atostogų.
Milijonai kitų vokiečių padarė tą patį. Automobiliai skriejo greitkeliais, žmonės grūdosi į traukinius, nors dauguma jų ir dėvėjo kaukes. Nuo Šiaurės jūros iki aukštikalnių ežerų, viešbučių verslas vėl klestėjo. Restoranams atsivėrus, jų terasas užpildė minios lankytojų. Atsivėrė ir mokyklos bei dienos priežiūros centrai, ir jau apie rugpjūtį infekcijų mastas vėl ėmė augti – kaip ir nežinomybė. Politikai ėmė diskutuoti, kaip geriausia padidinti testavimo apimtis, ypač tiems, kurie grįžta iš „didesnės viruso rizikos zonų“.
Ch. Drostenas, kuris vasarą faktiškai tylėjo, vėl išstojo laikraštyje „Die Zeit“, su 1 800 žodžių manifestu, pavadintu „Planas rudeniui“, kuriame jis perspėjo apie naują susirgimų bangą. Po kelių savaičių jo balsas vėl pasigirdo tinklalaidėje. Vokietijoje lieka neišspręstų svarbių klausimų, sako jis. Ar mokyklos išprovokuos atvejų šuolį? Ar kartu su žiema ateis didesnės bėdos, nes tik saujelei vokiečių susiformavo imunitetas?
O jo samprotavimai apie testavimą staiga pasuko kita kryptimi. Jeigu sveikatos pareigūnai ateinančiais mėnesiais neatlaikys spaudimo, tvirtina jis, jie turėtų liautis „gaudyti“ kiekvieną COVID-19 atvejį.
Dauguma žmonių vis tiek tik perduoda virusą kuriam nors kitam žmogui, sukeldami nedidelę sisteminę riziką. Bet kartkartėmis kas nors išplatina virusą daug plačiau, taip sudarydamas infekcijų klasterį, kuris iš tikrųjų kursto pandemiją. Tam, kad būtų išvengta dar vieno karantino, sako jis, Vokietija turi susitelkti ties pastangomis nustatyti tokius klasterius ir užkirsti jiems kelią.
Situacija toliau blogėja, atvejų skaičius sparčiai auga Prancūzijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Rugsėjo 23 dieną Vašingtone A. Faucis atrodė ne juokais susierzinęs, kai jam teko įtikinėti Kentukio senatorių Randą Paulą elementarių apsaugos priemonių – kaukių dėvėjimo ir fizinio atstumo laikymosi – nauda.
Berlyne tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš planuojamas priemones virusui sukontroliuoti. Bet Ch. Drostenas teigia, kad tokie žmonės atspindi tik mažą dalelę visuomenės nuomonės, ir giria savo tautiečius už tai, kad jie nepolitizuoja šio klausimo.
Infekcijų skaičiui augant, šalis vis dar yra pažeidžiama, sako jis, bet ji yra pasirengusi anksti atpažinti bėdą ir reaguoti greitai.
