Suvaidinta ekologija arba žaliasis smegenų plovimas
Kasmet vis labiau augant vartotojų susidomėjimui tvarumu bei sveikesniu gyvenimu būdu rinkoje daugėja ir prekės ženklų, kurie pozicionuoja save kaip ekologiškus. Tačiau, deja, neretai pasirodo, kad tai tik žongliravimas terminais ir bandymas sukurti teigiamą reputaciją, o ne realiai kuriama vertė.
„Matome, kad vis gi daugiau yra save vadinančių „progresyviais, tvariais, ekologiškais, žaliais“ negu tokių, kurie iš tiesų tokie yra. Paprastas pavyzdys – apsižvalgykime parduotuvėje – kiek produktų staiga pradėta pakuoti į popierių, naudojami žalios spalvos motyvai, pabrėžiami žodžiai „eco“, „natural“ ir kiek yra produktų, kurie iš tiesų turi ekologiškų prekių sertifikatus? Greitai suprasime, kad suvaidinti „ekologiškumą“ yra puikus būdas pasireklamuoti ir pritraukti pirkėją, o apsimesti tvariu yra daug lengviau ir pigiau negu iš tiesų tokiu būti“, – teigia R. Matusevičiūtė.
Pasak jos, taip pasielgdamas verslas ne tik apgauna klientą, bet ir kuria dar didesnę problemą – vartotojai galvoja, kad įmonės tikrai rūpinasi, todėl yra ramūs, kad padarė viską, ką galėjo, tuo tarpu iš tiesų problema lieka nesprendžiama.
„Tad visada kviečiu žmones pačius prisiimti atsakomybę ir reikalauti iš įmonių realių veiksmų bei remti tik tikrai ekologiškas prekes. O tai mes galime padaryti tik tada, kai patys daugiau domėsimės ekologija ir išmoksime atpažinti žaliąjį smegenų plovimą“, – pasakoja tinklalaidės „Išpakuota“ bendraautorė.
Kaip vartotojui neužkibti ant marketingo triukų?
R. Matusevičiūtė atvira, svarbiausia mokytis „skaityti“ produktą. Pirmiausia pasižiūrėti, kokia yra produkto pakuotė, atskirti visas skirtingas plastiko rūšis, kurios iš jų gali būti perdirbtos, o kurios ne.
„Jei pakuotė popierinė, tai automatiškai nereiškia, kad produktas yra tvaresnis. Didžioji dalis popierinių pakuočių yra su įlietu plastiku viduje, o tai niekaip negalės būti perdirbta ir amžiams nuguls į sąvartynus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kas pagamino šį produktą, išsiaiškinti, ar gamintojas iš tiesų kažką daro dėl tvarumo. Tai padaryti labai paprasta. Jei kyla abejonių, internete rasite bemaž visų įmonių tvarumo įvertinimus. Reikia atpažinti oficialius sertifikatus – EcoLabel, Euro Leaf, FairTrade, Rainforest Alliance, Sustainable Palm Oil, Cruelty Free, FSC. Tai tik keli oficialūs pasauliniu mastu pripažįstami sertifikatai, kurie patvirtina, kad produktas yra tvarus, etiškas“, – žiniomis dalijasi ekspertė.
Nors tam, kad atpažinti ekologiškus produktus reikia nemažai žinių, tačiau net ir tie, kurie neturi laiko domėtis gali prisidėti prie tvarumo išlaikydami sąmoningumą.
„Pirkite mažiau. Kaskart paklauskite savęs „ar man tikrai šio produkto reikia?“. Jei pavyksta, rinkitės dėvėtus rūbus, daiktus – jų rasite turguje, dėvėtų drabužių parduotuvėse, mainykitės jais šeimose ir draugų tarpe. Prieš keliaudami į parduotuvę susidarykite produktų sąrašą, peržvelkite jį – ar tikrai visko reikia? Galbūt kažką galima išimti? Toks sąrašas taip pat padės neprisipirkti nereikalingų prekių“, – teigia festivalio „Login“ pranešėja.
Tvarumo pamokos verslui
Ekspertė tikra, kuo toliau tuo labiau klientas taps sąmoningas ir domėsis informacija apie gamintojus, ieškos sertifikatų ženklinimų ant perkamų produktų, todėl reikia pradėti kurti tvaresnį verslo modelį jau dabar.
„Galbūt atrodo, kad kol kas neapsimoka, bet ekologijos aktualumas tik augs. Reikėtų nepamiršti ir tvarumo temos įstatyminiu lygmeniu. Greitai prekyboje gali būti uždraustos mišraus plastiko pakuotės, kurios yra neperdirbamos, draudžiama gaminimo procese išnaudoti darbuotojus besivystančiose šalyse, nepaliaujamai teršti vandenį ar dirvožemį ir t.t. Jeigu gamintojai nesuskubs dabar, ateityje gali tekti pasukti galvas kaip tapti tvariais staigiai, kad nebūtų išmesti iš parduotuvių lentynų“, – įspėja ekologijos ekspertė.
Tad ką reikėtų daryti kuriant ilgalaikę tvarumo strategiją? R. Matusevičiūtė pataria atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia į savo produkto pakuotę, ar ji perdirbama, galbūt galima ją pakeisti pakuote iš aliuminio ar stiklo. Mat šių medžiagų perdirbimo rodikliai yra ženkliai didesni nei plastiko, tad tai puikus būdas prisidėti prie taršos mažinimo.
„Dar reikia paskaičiuoti produkto gaminimo metu sukuriamą taršą (atliekos, CO2 pėdsakas). Tam yra nepriklausomi tvarumo ekspertai, kurie su malonumu įmonei padės tokius paskaičiavimus atlikti. Taip pat paklauskite savęs – kuriuose gamybos proceso etapuose galite tapti tvaresniais – išnaudojant vandenį, transportą, energiją? Tada išsikelkite tikslus, kaip šiuos procesus paversti tvaresniais. O ieškantiems aiškesnių gairių, siūlyčiau analizuoti oficialių tvarumo sertifikatų keliamus reikalavimus ir galvoti, ką galima padaryti, kad juos atitikti? Jei tai pavyktų, pabaigoje lauktų didžiulis prizas – pasaulinio lygio tvaraus produkto pripažinimas – pati geriausia reklama ir motyvacija“, – mintimis dalijasi R. Matusevičiūtė.
Ekopornografijos niuansų nagrinėjimas
Pasak ekologijos ekspertės, itin svarbu dalintis žiniomis taip skatinant pasistebti tiek verslus, tiek ugdant vartotojų sąmoningumą. Tad jau rugsėjo 24–25 dienomis vyksiančiame didžiausiame progreso ir inovacijų festivalyje Baltijos šalyse „Login“ ji pristatys pranešimą „Ekopornografija – kaip parduodama ekologija?“. Kaip teigia R. Matusevičiūtė, pagrindinis pranešimo tikslas – parodyti, kad žaliasis smegenų plovimas dabar rinkoje sutinkamas bemaž visur ir paaiškinti, kodėl tai turėtų būti aktualu.
„Ar kam patinka būti kvailio vietoje? Ar sutinkame būti manipuliuojamais? O kas jei dar už tai kenčia ir mūsų pačių planeta ir ateities kartos? Pranešime išsamiai dalinsiuosi patarimais, kaip atskirti melagystes. Tikiu, kad kuo daugiau budrių pirkėjų turėsime, tuo sunkiau gamintojams seksis mus apgaudinėti. Pasidalinsiu produkto „perskaitymo“ patarimais ir tikiuosi, kad iš šio pranešimo išėję klausytojai galės bent kartą savo gyvenime pasakyt „Oi, šito tai nepirksiu, čia tik eilinis greenwashingas“, – naudingus patarimus festivalyje „Login“ žada R. Matusevičiūtė.
