Kaip kirčiuoti žodį Lietuva?

Kunigo Aleksandro Burbos 1890 m. Amerikoje paskelbtoje poemoje „Ponas Bartkus“ rasime šias eilutes: „Susižadins Letų tauta, prisikels Lietuva / Ir bus liuosa mūsų žemė kaip senybėj buvo.“

Pagal dabartinę sunorminta lietuvių kalbą reikia kirčiuoti Lietuvà, jei vartojamas vardininko linksnis. Žr.: Kada politikai išmoks taisyklingai kirčiuoti? A. Burbos eilėse taip sukirčiuota Lietuva nelabai rimuotųsi su pateiktos ištraukos antrosios eilutės paskutiniu žodžiu buvo. Bet pabandykime skiemenuoti ir kirčiuoti senoviškai Liet-uv-a pagal prabaltiškąją rekonstruotą formą Lēt-uv-ā ir atsižvelkime, kad žodis buvo baigiasi raide o, kuri tarmiškai Ignalinos krašte neretai skamba kaip pailginta a – girdisi buvā. Ar ne geriau poetiškai suskamba A. Burbos patriotinės eilės, kai tariame Lietuvą archaiškai, o ne pagal dabartinių lietuvių kalbos taisyklių nustatytąjį šalies vardo kirčiavimą?

Tuo norėtume atkreipti dėmesį, kad senoji poezija galėjo remtis gilia tarties tradicija, perduota dainomis ar žodiniais pasakojimais. Tiesa, čia reikia atsižvelgti, kad dainose žodžiai yra išdainuojami dažnai ilginant balses. Realiai tai ir Maironio „Lietuva brangi“, traukiama solisto Merūno Vitulskio pagal Stasio Naujalio muziką, skamba didingai, bet žodis Lietuva turbūt nelabai pagal 3ª kirčiuotę!

Kunigas Aleksandras Burba – lietuvystės žadintojas

Tūlas gali pasakyti, maža ką tas Burba prieiliavo ir apskritai: kas jis toks? Tas tiesa, kad XIX a. antrosios pusės kunigas Aleksandras Burba (1854–1898) dabar yra primirštas, tačiau pasižiūrėkime kiek kartu ši asmenybė paminėta A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“, pirmą kartą išleistoje 1936 m. Pasirodo, net 15 kartų! Kadangi daugelis Lietuvoje turi šios knygos fotografuotinį leidimą, gali pasitikrinti jei nori de visu. Kunigas Aleksandras Burba minimas puslapiuose: 526, 527, 649, 652 – po 1 kartą; 644 – 2 kartus; 642 – 4 kartus; 641 – 5 kartus.

Iš XIX a. lietuvių veikėjų toje knygoje dažniau minimas tik Jonas Šliūpas – 22 kartus ir, žinoma, vyskupas Motiejus Valančius, paminėtas knygos puslapiuose net 31 kartą. Jonas Basanavičius „Šapokos istorijoje“ paminėtas iš viso tik 11 kartų, o Vincas Kudirka – viso labo 6 kartus. Taigi, jei žiūrėtume A. Šapokos redaguotąją garsiąją „Lietuvos istoriją“ pagal asmenybės minėjimo dažnumą, tai kunigas Aleksandras Burba patenka į žymiausių lietuvių, veikusių XIX amžiuje, trejetuką! O jei atsižvelgtume į tai, kad Motiejus Valančius aktyviai reiškėsi jau nuo XIX a. vidurio, o mirė 1875 m., tai Jonas Šliūpas ir Aleksandras Burba būtų pirmosios lietuvių kartos, išaugusios po 1863 m. sukilimo, kaip ir žymiausi veikėjai, pradėję reikštis visuomeniniame gyvenime nuo XIX a. 9-ojo dešimtmečio. Nors, žinoma, šį klausimą reikėtų nagrinėti plačiau, ties kuo dabar neapsistosime.

Kas norės daugiau pasidomėti Aleksandro Burbos asmenybe, kodėl jis gali būti palyginamas su 2016 m. Nobelio literatūros premijos laureatu Bobu Dylanu ir t. t., rekomenduoju pasiskaityti akademinio pobūdžio straipsnį Moderniosios Lietuvos želmenų XIX amžiuje beieškant: Aleksandro Burbos „Senybinis aukuras“ – 1881 metų patriotinės eilės broliams lietuviams. Tiesa, ten rašiau, kad Aleksandras Burba A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ paminėtas 10 kartų, tačiau dabar patikslinus išaiškėjo, kad jis buvo paminėtas, iš tikrųjų, 15 kartų.

Leedumaa plačiai išgarsėjusioje dainoje

Šio straipsnių ciklo III dalyje jau esu minėjęs, kad estai Lietuvą vadina Leedu. O Lietuvos žemę Leedumaa. Taip būtent ir traukiama garsioje Baltijos šalių trikalbėje dainoje „Atmostas Baltija, Bunda jau Baltija, Ärgake, Baltimaad“. Jos priedainyje estų kalba girdisi: Ärgake Baltimaad, ärgake Baltimaad, / Leedumaa, Lätimaa, Eestimaa!

Čia Leedumaa reiškia Lietuvą, Lätimaa – Latviją, o Eestimaa – Estiją. Dainos tekstas trejomis kalbomis su latviško ir estiško tekstų vertimais į lietuvių kalbą yra prieinamas internetiniame dainų tekstų archyve DainųTekstai.lt.

Dainos kilmė

Dainos „Atmostas Baltija“ muziką sukūrė Rygoje gimęs Latvijos kompozitorius Borisas Reznikas (Boriss Rezņiks), o latvišką tekstą – Valdis Pavlovskis. Dainos žodžius į estų kalbą išvertė Helduras Karmo (Heldur Karmo), o į lietuvių – Stasys Povilaitis. Daina gimė 1988 m. pabaigoje, ji nebuvo specialiai kuriama Baltijos kelio akcijai. Idėja sudaryti žmonių grandinę nuo Talino iki Vilniaus rugpjūčio 23 d. minint Hitlerio ir Stalino 1939 m. suokalbį tada dar nebuvo išmąstyta. Nors idėjiškai apjungti tris šalis susikabinus rankomis žmonėms iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pavyko jau 1988 m. pirmąjį rugsėjo šeštadienį minint Baltijos jūros dieną.

Trikalbė daina sukurta ir įrašyta visasąjunginės plokštelių firmos „Melodija“ Rygos plokštelių garso įrašų studijoje tarsi nujaučiant būsimą jos poreikį ir poveikį. Pradžia buvo tokia: kai Latvijoje 1988 m. rudenį susikūrė Liaudies frontas, B. Reznikas telefonu kreipėsi į savo draugą režisierių V. Pavlovskį, tuo metu vadovavusį Latvijos TSR Valstybiniam lėlių teatrui, rašiusį pjeses, eilėraščius ir dainų tekstus. Prašymas buvo sukurti tekstą, kuriame atsispindėtų Baltijos šalių vienybė. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje tuomet vyko panašūs procesai ir Borisas norėjo, kad tekste būtų žodžiai „Baltija“, „Latvija“, „Lietuva“, „Estija“ ...,„Bunda jau Baltija“ ar kažkas panašaus. Tą Valdis ir padarė, o Borisas užtikrino muziką.

Pirmą kartą viešai nuskambėjo 1988 m. per Latvijos radiją

Latvijos radijo tuometinė vadovybė, tuomet dar prisibijodama galimų pasekmių ir nežinodama kaip čia viskas pasisuks, iš pradžių atsisakė naujai sukurtą dainą transliuoti, tačiau kai B. Reznikas V. Pavlovskio patariamas pasikalbėjo apie tai su Latvijos liaudies fronto tuometiniu lyderiu Dainiu Ivansu (Dainis Īvāns), jie kartu išklausė dainos įrašą, tai kitą dieną naujoji daina jau nuskambėjo Latvijos radijo eteryje. Žr. interviu su B. Rezniku „Atmostas Baltija“ – komponists Boriss Rezņiks stāsta, kā tapa Baltijas ceļa neoficiālā himna. Po to ją ėmė transliuoti per radiją ir Estijoje bei Lietuvoje, – ir taip daina ėmė plisti. Šias ir kitas įdomias dainos atsiradimo detales taip pat yra atskleidęs Valdis Pavlovskis 2019 metais, žr.: Žigulītī pie Gaiļezera slimnīcas. Kā tapa dziesmas «Atmostas Baltija» vārdi un kāpēc Ozols radījis savu versiju.

Neoficialus Baltijos kelio himnas

Tada dar nebuvo mobiliųjų telefonų ir žmonės ėmė į Baltijos kelią 1989 m. rugpjūčio 23 d. tranzistorinius radijo imtuvus, per kuriuos sklido informacija ir ne kartą buvo transliuojama „Bunda jau Baltija“, kuri labai tiko žmonėms rikiuojantis Baltijos kelyje. Ši daina neretai vadinama Baltijos kelio himnu, juo labiau, kad Baltijos kelio vaizdai buvo panaudoti sukuriant dainos muzikinį videoklipą.

Lietuviškai sudainavo Žilvinas Bubelis

Pirmieji šią dainą kartu atliko Viktors Zemgals (tikroji pavardė Burakovs) latviškai, Tarmo Pihlap – estiškai, Žilvinas Bubelis – lietuviškai. Pastarasis, jau žinomas kaip lietuviškos pramoginės muzikos solistas, tuo metu tarnavo sovietinėje armijoje netoli Rygos ir įrašant ten dainą studijoje jam nereikėjo toli vykti iš savo dalinio, kuriame jis dainavo kariuomenei priklausančiame estradiniame ansamblyje „Zvaigznīte“ (Žvaigždutė).

Pats Ž. Bubelis, 2019 m. duodamas interviu, nesigyrė, kad tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje dainavo karinio dalinio ansamblyje: Baltijos kelio dainius: kaip gyvena ir ką apie dainos „Bunda jau Baltija“ gimimą prisimena Ž. Bubelis? Tačiau toks faktas yra nurodyta 2014 m. latvių publikacijoje: «Atmostas Baltija» – neoficiālā Baltijas ceļa himna. Paimtas į sovietinę kariuomenę, Žilvinas iš Lietuvos matomai pasinaudojo ryšiais ir pažintimis Latvijoje, ir kažkokiu būdu buvo „įtaisytas“ į šį latvių ansamblį. „Zvaigznīte“ 9-ojo dešimtmečio pabaigoje pagal savo stilių jau buvo priartėjusi prie roko muzikos.

„Zvaigznīte“

Ansamblis „Zvaigznīte“ veikė nuo 1963 m. prie karinio statybos bataliono („stroibato“) ir jo sudėtis dažnai keisdavosi, nes paimti į karinę tarnybą žinomi Latvijos muzikantai galėjo ten reikštis, taip sudarant galimybes jiems pasilikti savo krašte ir atitarnauti kariuomenėje geresnėmis sąlygomis nei būti išsiųstiems į Sovietų Sąjungos tolimesnius regionus. Atlikus karinę tarnybą, juos pakeisdavo muzikalūs naujai pašauktieji. Per 26 veiklos metus (iki 1989 m.) ansamblį perėjo ne mažiau kaip 200 dalyvių, ne kartą keitėsi ir ansamblio muzikinis stilius. Pavyzdžiui, taip „Zvaigznīte“ grojo ir dainavo 1965 m.

Žilvinas Bubelis Jūrmaloje 1987 m.

Lietuvis Žilvinas Bubelis iki armijos buvo pradėjęs dainuoti Lietuvos TSR filharmonijos ansamblyje „Oktava“. Jis gerai pasirodė jaunųjų atlikėjų konkurse 1987 m. Jūrmaloje, tapo žinomas „braliukams“ ir ne tik. Yra išlikęs Jūrmalos 1987 m. festivalio visų dalyvių atliekamos baigiamosios dainos vaizdo įrašas, ten matosi ir aukštaūgis Žilvinas Bubelis, „sulaižytais“ tamsiais plaukais, šviesiu kostiumu, dryžuotais marškiniais ir raudonu „šlipsu“.

Kai baigiamojo koncerto metu Žilvinas Jūrmaloje sudainavo ir sušoko Bugi-vugi stiliumi, panaudodamas efektingą akrobatinį elementą kojomis, ilgai netylo plojimai, o tuntas merginų su gėlėmis lėkė į sceną pasveikinti ir pasibučiuoti su lietuvių solistu.

Įrašant „Bunda jau Baltija“ Viktors, Tarmo ir Žilvinas ne tik kad nenufilmuoti, bet ir nenufotografuoti

Pats Žilvinas Bubelis, atvykęs įdainuoti „Bunda jau Baltija“ į garso įrašymo studiją sovietinės armijos kario uniforma, atliko šią dainą su latviu ir estu, o gyvai taip ir nesudainavo su jais jokiame koncerte.

Dėl to net buvo iškilusi problema latviams, kai jie įtraukė šį kūrinį į 1989 m. Latvijos radijo programos dainų konkursą Mikrofons '89. Estas kviečiamas atvyko, o Ž. Bubelis, jau atitarnavęs kariuomenėje, ten negalėjo atvykti ir tada latviai vietoj jo scenoje išstatė kitą lietuvį, latvių įvardintą kaip V. Vasiļauskas. Realiai jis tik žiopčiojo, o balsą leido iš garso įrašo – Žilvino Bubelio. Dėl to žiūrovai galėjo apgaulės ir nesuprasti, juo labiau, kad pakeistojo daininko pavardė buvo lietuviška.

2019 m. duodamas interviu Latvijos televizijai B. Reznikas pripažino, kad 1988 m. lapkritį, kai garso studijoje buvo įrašinėjama „Bunda jau Baltija“, niekas nefotografavo: Boriss Rezņiks atklāj dziesmas “Atmostas Baltija” tapšanas aizkulises un kādu skumju faktu. Dėl to nors Ž. Bubelio balsą 1988 m. garso įraše mes girdime, tačiau realiai mes negalime pamatyti kaip jis tada studijoje atrodė, nes tai vizualiai nebuvo užfiksuota.

Ž. Bubelis, vykdamas dainavimui į garso studiją Rygoje, nors ir turėjo leidimą tą dieną būti mieste, bet bijojo „užsirauti“ ant sovietinės armijos karinių patrulių, nes jie visą laiką rasdavo prie ko prisikabinti, pamatę uniformuotą kareivėlį. Laimei, išvyka į miestą baigėsi sėkmingai, o istorijai liko įrašyta nepamirštama daina.

Plokštelėje įrašytas Žilvinas Bubelis, o kai estas sudainavo visi tylėjo

1989 m. Rygos plokštelių fabrikas išleistoje plokštelėje Mikrofons '89 albumo viršelyje nurodė, kad dainą „Atmostas Baltija“ atliko Viktors Burakovs-Zemgals, Žilvins Bubēlis, Tarmo Pihlaps, grupa «Eolika». Kaip matome, Žilvino Bubelio pavardė buvo užrašyta panaudojant latvių abėcėlės raidę ē, o plokštelėje iš tikrųjų skamba jo balsas. Grupei „Eolika“ patikėta sugroti dėl to, kadangi dainos muzikos autorius Borisas Reznikas buvo šios grupės vadovas, o joje kaip tik ir dainavo Viktors Burakovs-Zemgals.

Dainos žodžių autorius Valdis Pavlovskis prisimena, kad repetuojant studijoje estas dainavo greitai ir atsainiai, dėl to visi buvo priblokšti, kai jis pasakė: nu, mes įrašinėjam. Tačiau kai jis sudainavo gerajam garso įrašui, visi be žado tylėjo! Gaila, bet galingo balso savininkas Tarmo Pihlapas (Tarmo Pihlap) anksti mirė, – 1999 metais, nesulaukęs nė savo penkiasdešimtmečio.

Tarmo Pihlapą kaip dainos estiškos dalies atlikėją Borisui Reznikui rekomendavo estų dainininkas Erichas Krygeris (Erich Krieger), visasąjunginio jaunųjų atlikėjų estradinės muzikos festivalio „Jūrmala '88“ 1-ojo laipsnio diplomo laimėtojas, tais metais išgarsėjęs. Borisas, sukūręs dainą, su Erichu susitiko Talino viešbutyje „Olümpia“, o šis pasiūlė savo draugą Tarmo sudainuoti nuo Estijos. Apie tai rašyta 2017 m. estiškame straipsnyje. Dėl lietuviškos dalies atlikimo, kaip mano Ž. Bubelis, kompozitorius skambino į Vilnių, Lietuvos TSR filharmoniją, o iš ten jam pasakė, kad kaip tik vienas lietuvių solistas, pasirodęs Jūrmalos festivalyje 1987 m., tarnauja armijoje Rygoje. Taip tarptautinės sudėties solistų trio ir buvo surinktas.

„Bunda jau Baltija“ ne kartą dainuota įvairių atlikėjų

Lietuva latviškai irgi Lietuva, bet ar taip buvo visada?

Latviškame dainos „Bunda jau Baltija“ (Atmostas Baltija) tekste skamba šalies pavadinimas Lietuva. Taip oficialiai dabar rašomas Latvijoje mūsų šalies pavadinimas, sutampantis su lietuviškuoju. Tačiau ar taip buvo visada? Ar visada latviai taip vadino Lietuvą? Dar prieš šimtą su trupučiu metų latviai rašė Lietuvos vardą kitaip.

Leetawa

Viename pirmųjų nepriklausomos Latvijos žemėlapių, kuriame parodyta ir pietinė Latvijos kaimynė, Lietuvos vardas užrašytas LEETAWA.

1920 m. latvių žurnale „Ilustrētā Žurnāla“ Nr. 2 (birželis) paskelbto žemėlapio „Latwijas Karte“ dalis. Lietuvos užrašytas vardas latviškai yra LEETAWA / Dr. Arūno Vyšniausko nuotr.
Kas čia krenta į akis? Pasirodo, tiek estų, tiek latvių suteikiamas Lietuvai šakninis pavadinimas buvo panašus į pirmapradės Lietuvos rekonstruojamą tarimą Lēt-uv-ā. Jei estai rašė ir teberašo Lietuvos choronimo šaknį Leed-, tai latviai rašė Leet-, vartodami dvi e greta, norėdami parodyti, kad e reikia tarti ilgiau.

Tęsinys bus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)