1996 metais, gruodžio 10 dieną mokslininkė Jill Bolte Taylor pasijuto labai keistai. Ji nupasakojo tą rytą patyrusi nuostabų egzistencinį išgyvenimą, būdingą į transą ar hipnozę pasinėrusiems žmonėms. Supratusi, kad kažkas ne taip, moteris galiausiai pajėgė susisiekti su kolegomis, kurie iš nerišlios mokslininkės J. B. Taylor kalbos suprato, kad kolegei skubiai reikalinga medicininė pagalba. Kaip vėliau paaiškėjo, moteris patyrė insultą. Po keleto savaičių, gruodžio 27 dieną, jai buvo atlikta sudėtinga galvos smegenų operacija. Jos metu, iš kairiojo smegenų pusrutulio, medikai pašalino golfo kamuoliuko dydžio krešulį.
Išpopuliarėjusios TED konferencijoje, kurioje mokslininkė dalinosi savo patirtimi, ji prisipažino, kad nesitikėjo po įvykio likti gyva. Tačiau jai pavyko ne tik išgyventi, bet ir visiškai pasveikti, o asmeninę patirtį J. B. Taylor laiko nuostabiu mokymosi įrankiu, kadangi ji pati specializuojasi neuroanatomijos mokslų srityje. Išgyvenus šią patirtį, 2006 metais, pasirodė plačiai pagarsėjusi J.B. Taylor knyga, pavadinimu: „Mano praregėjimo insultas“ („My Stroke of Insight“). Knygoje pasakojama apie moters gyvenimo kelią po operacijos ir įžvalgas, kurias mokslininkei pavyko atlikti sveikimo proceso metu. Leidinys sulaukė dėmesio visame pasaulyje, o 2008 metais didelio populiarumo susilaukė ir TED konferencijos metu skaityta J.B Taylor paskaita.
Anot daktarės J. B. Taylor, 90 sekundžių yra viskas ko reikia, siekiant sustabdyti neigiamą emociją, prieš jai paveikiant visų mūsų kūną. Patiriant stresą, reikėtų trumpam sustoti, nusiraminti ir atpažinus įvardyti juntamą emociją (pyktį, nerimą ir t.t). Magnetiniu rezonansu atlikti smegenų tyrimai rodo, kad neigiamų emocijų „žymėjimas“, padeda nuraminti smegenų sritį, susijusią su pykčio protrūkiais. Kortizolis, dar žinomas kaip streso hormonas, išsiskiria kiekvieną kartą, kai atsiduriame sudėtingoje situacijoje. Šios medžiagos dozė padeda mums budriau reaguoti į tai, kas vyksta aplink, ji kelia susijaudinimą bei rengia kūną „kovos“ arba „skrydžio“ padėčiai. Tai naudinga, jeigu esame atsidūrę išties pavojingoje situacijoje, vis dėl to, mums nedera kiekvieną dieną išgyventi tokį nerimą ir stresą, ar tokiu būdu reaguoti į daugelį gyvenimo situacijų. Remiantis J. B. Taylor knyga, kortizolis į mūsų organizmą išsiskiria per 90 sekundžių. Anot mokslininkės, emocijos, kurias mes patiriame po to, yra mūsų pačių pasirinkimas. Nors žmogus negali valdyti greitos cheminės reakcijos savo organizme, jis gali pasirinkti kas nutiks toliau. Mokslininkė aiškina, kad po organizme įvykusios cheminės reakcijos (trukusios apie 90 sekundžių), asmuo turi galimybę pasirinkti tolesnę minčių proceso eigą, tačiau dažniau jis yra užvaldomas situacijos sukeltų neigiamų minčių.
Tokią būseną autorė vadina „emocine kilpa“. Siekiant palikti šį ciklą, svarbu suprasti, kad po 90 sekundžių tam tikrą kūno padėtų sukėlę cheminiai procesai ima slūgti. J. B Taylor net ragina pamėginti pajusti kaip organizme pamažu slūgsta įtampa ir po truputį yra atgaunama minčių kontrolė. Tai ir yra lemiamas taškas, siekiant atgauti savijautos kontrolę. Jeigu ir toliau dominuojančios mintys yra susijusios su baime ar nerimu, mūsų kūne ir toliau atkartojami cheminiai procesai, keliantys įtampą, taip nuolatos yra patiriamas stresas, kol galiausiai kas nors pakeičia žmogaus minčių tėkmę. Taigi, susidūrus su stresine situacija, svarbu atkreipti dėmesį į savo mintis, siekiant nutraukti cheminės reakcijos grandinę, taip sumažinant ir fizinės kūno reakcijos požymius.
Aptariant metodologines priemones, taikant 90 sekundžių taisyklę, autorė pataria neneigti išgyvenimo, tačiau kartu svarbu sau priminti, kad čia reikalingas neatidėliotinas sprendimas, siekiant pakeisti mąstymą ir nukreipti dėmesį. Tokių sprendimų variacija leidžia pasirinkti individualiai tinkamiausią metodą. Keli iš jų yra skaičiavimas, kumščių lenkimas bei atpalaidavimas, ritmiškas kvėpavimas, ir kita. Yra siūloma išbandyti įvairius metodus, atrandant tinkamiausią sau. Tai nėra magiškas, stresą tuojau pat šalinantis metodas, tačiau taikant praktiką, ilgainiui įmanoma išmokti suvaldyti mintis, to pasekoje patiriant ir mažiau nerimo, bei jo sukeliamų padarinių.
Savo paskaitoje, TED konferencijos metu, J. B. Taylor pasakojo apie žmogaus galvos smegenų pusrutulių funkcionalumą. Prisimindama savo išgyvenimus, lemtingąją 1996 metų dieną, autorė pabrėžia, kad tuo metu jos kairysis smegenų pusrutulis, tam tikrais momentais, tapdavo visiškai neveiksnus, todėl moteris patyrė sunkumų mėgindama suvokti kas su ja vyksta, kur ji turinti būti. Ji negalėjo skaityti ar rišliai tarti žodžių, prisiminti kas ji tokia ir ką turėjo tą dieną atlikti. Taip nutiko todėl, kad būtent kairioji smegenų dalis yra atsakinga už visas šias funkcijas. Tuo tarpu likusi aktyvi dešinioji, atsakinga už motoriką, patiriamus pojūčius, atskleidė moteriai siurrealistinę aplinkos patirtį. Į tai įdomu atkreipti dėmesį, siekiant pritaikyti sau tinkamą nusiraminimo būdą, pagal 90 sekundžių taisyklę. Prisimindami pozityvius, malonius praeities įvykius, patirtis, ir ateities planus, mes pasikliauname kairiąja smegenų dalimi. O nukreipdami dėmesį į spalvas, pojūčius, garsus, išgyvenimus, juntamus čia ir dabar, kliaunamės dešiniuoju savo smegenų pusrutuliu. Abiem atvejais, tikslas išlieka vienodas – sukurti takoskyrą tarp nemalonios situacijos ir minčių, galinčių padėti pažvelgti į situaciją kitu kampu.
Gebėjimas valdyti stresą padeda stiprinti pasitikėjimą savimi. Šis būdas yra pagrįstas neurologijos studijomis, bei suderintas su žmogaus organizmo funkcijomis. Praktikuojant 90 sekundžių metodą, ilgainiui galima pasijusti tikru savo minčių šeimininku.
