Paauglystėje jo kitoniškumas pamažu ėmė ryškėti. Visi jį girdavo, kad yra įdomios ir keistos išvaizdos – ne pagal metus išstypęs, ilgomis galūnėmis, įkypomis mongoliškomis akimis. Turėjo puikią laikyseną ir eiseną, daug kas manė, jog jis yra šokėjas.
Vaikinas labai mėgdavo fantazuoti, girtis, todėl daug kas jį laikė melagėliu, skystablauzdžiu ir nepatikimu žmogumi. Buvo susikūręs netgi nematomą pašnekovę – televizijos laidų vedėją (pavadinkime ją Dange). Visiems pasakodavo, kad jis su neva draugauja, kasdien susiskambina ir kelias valandas bendrauja telefonu. Kalbėdamasis su pažįstamais žmonėmis, jis vis įterpdavo, kad „o Dagnė man sakė, kad...“, „Dagnė to netoleruotų...“, „Dagnei tai patiktų...“, „reikės pasitarti su Dagne...“. Kai melagystės išaiškėjo, vaikino tėvas, kuris gyveno atskirai, labai sunerimo, jis suprato, kad sūnui kažkas yra blogai, kad galbūt jis eina iš proto, patarė motinai kuo skubiau vesti vaiką pas „durnių daktarą“ (taip jis vadino psichiatrą). Tačiau kas jam iš tikrųjų yra, paaiškėjo tik šiam suaugus.
Jaunystėje ir paauglystėje jis taip pat mėgo moterišką draugiją. Visos jo mamos draugės buvo ir jo draugės, jas vadindavo „antromis mamomis“. Klasėje taip pat draugavo su merginomis. Daug kas jį pamatęs einant su mergina galvodavo, kad jis susirado panelę, tačiau tai būdavo tik draugės, bendramokslės. Dėl to vaikinas nesijaudino, priešingai – tokia aplinkinių nuomonė glostė jo savimeilę. Klasės draugės jam rodė dėmesį, bet jis buvo pernelyg drovus, kad žengtų pirmą žingsnį ir imtų pakabintų. Jis pats save laikė gražuoliu, todėl manydavo, kad čia jį merginos turėtų pakabinti. Kai vaikinas kabina merginą, šis procesas vadinasi „merginimu“, o kai mergina kabina vaikiną, turbūt turėtų vadintis „bernininimu“. Šis žodis bus vartojamas toliau, todėl parašau, kad žinotumėte, ką jis reiškia.
Tačiau nutiko šiek tiek kitoks dalykas: vaikiną ėmė „berninti“ kitas vaikinas. Iš pradžių pasikviesdavo pas save „į rūsiuką“ ir ten puotaudavo, sakydavo, kad ‚tikras vyras per dieną turi išgerti 0,7 baltos. Kadangi mūsų herojus buvo visiškas silpnavalis, jis ganėtinai padaugino alkoholio ir taip pradėjo homoseksualius santykius su savo „rūsiuko draugu“. Tiesa sakant, tie santykiai jam nepatiko, o gal patiko, tik kėlė gėdą ir sumaištį, todėl savo kavalieriui jis pasakė, kad čia tik žaidimas, kad gali slapta susitikinėti tik tol, kol jo gyvenime atsiras mergina.
Labiausiai bijojo, kad apie santykius su vaikinais nesužinotų nei tėvas, nei motina, nes tai jam atrodė tolygu mirčiai. Taip jis ir sakydavo apie bet kokį menkiausią emociškai įtemptą situaciją: „Vos nenumiriau iš gėdos“. Ar jam iš tiesų patinka merginos, jis net nežinojo. Buvo įsižiūrėjęs vieną heroję iš meksikietiško serialo, tačiau realybėje, nors ir buvo apsuptas merginų, nors ne viena jį „bernino“, tačiau nei karto nebuvo įsimylėjęs ar pajutęs kokius nors ypatingesnius jausmus. Juto tik pasididžiavimą, kad jį visi laiko pleibojumi.
Suaugęs jis taip pat liko toks pat neatsakingas, bailus, tačiau kažkur išgaravo jo drovumas, jis elgėsi pabrėžtinai iššaukiančiai, arogantiškai, kas labai netiko prie jo veidelio, ant kurio neželia nei ūsai, nei barzda – anei pasiutęs plaukelis. Tolimi giminaičiai jį priėmė į savo verslą, todėl jis labai pasipūtė, save laikė aukščiau kitų žmonių.
Kadangi buvo nemažai pagundų, vaikinas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, paragavo net ir narkotikų. Buvo apvogęs net savo motiną, apskritai vagiliauti jam buvo smagu. Aplinkybės susiklostė taip, kad narkotikų jis nebeturėjo iš kur gauti, todėl su šiuo reikalu buvo baigta. Bet alkoholio vartoti kultūringai ir saikingai jis nemokėjo, nors alkoholiku ir netapo, tačiau nuolat išgėręs ko nors prikalbėdavo, prikrėsdavo, kažką sudaužydavo, iškuldavo, su kažkuo susimušdavo. Tekdavo nakvoti areštinėse, o paskui eiti atsiprašinėti, maldauti, kad būtų atsiimtas pareiškimas.
Nors turtingas nebuvo, tačiau tokį labai mėgo tokį pavaidinti. Nuolat važinėjo į sostinę, į gėjų barus. Ten jam dėmesio niekam nereikėdavo rodyti – vos tik jam įžengus, tuoj kas nors jį imdavo „berninti“. Norėdamas pasirodyti savo vakaro partnerį vaikinas vaišindavo. Per vieną vakarą galėdavo prašvilpti tikrai nemažai. Gėjų baruose vaikinas buvo populiarus, nes, kaip jau minėjau, buvo lygaus beplaukio moteriško veidelio, malonaus balselio, o dar vaišina! Tik ties trisdešimtmečiu iš laibo išstypėlio pernelyg ilgomis kojomis, jis tapo pilvą besiauginančiu dėde. Tuko ne dienom, o valandom. Jo bendraamžiai jau ir plikti ėmė, ties smilkiniais daugeliui ryškėjo išplikę rombai. Na, o vaikinui tai negrėsė. Nors Dievas pagailėjo plaukų ant veido, krūtinės, kojų, tačiau ant galvos plaukai buvo kuo tankiausi – ties kakta nebuvo jokio rombo, plaukai ties kakta ribojosi lygia linija – visai kaip moterų.
Vaikiną „bernino“ ne tik vyrai, bet ir merginos. Viena pusėtinos išvaizdos, bet įžūloka panelė, jį „berninti“ ėmė itin aktyviai. Pati buvo bedarbė, o čia – pribrendęs jaunikis, vaidinantis labai turtingą, mokantis sudaryti gerą įvaizdį. Greitai įvyko vestuvės. Vaikino pati ne kartą jam sakė: tu kažkoks ne toks, kažkas su tavim negerai.
Neilgai trukus po vestuvių viskas pradėjo eiti velniop. Vaikinui rovė stogą, nes jis negalėjo taip laisvai lėbauti, gastroliuoti po gėjų barus. Iš verslo giminaičių buvo ištrėkštas kaip musė iš barščių, nes eilinį kartą apsimelavo, eilinį kartą apsivogė iš savų žmonių. Tada, kai jis atsiprašinėdavo, vis sakydavo: daugiau taip nedarysiu, atleiskite, aš pats nežinau, kas su manim darosi. Ir kalbėdavo taip nuoširdžiai, na, jau taip nuoširdžiai... Žmona jį taip pat nuolat bardavo, mokydavo kaip mažą vaiką, kad niu niu niu, taip elgtis negražu. Ji dar tikėjosi, kad jis pasikeis. Deja, deja, pakeisti žmogų galima tik iki penkerių metų amžiaus, kol formuojasi jo asmenybė. Ir tai ne visada – genų klaidos ištaisyti yra neįmanoma.
Pačiam savarankiškai kurtis ir vienam dirbti vaikinui sekėsi sunkiai. Bevalį vaikiną nuolat nustumdavo konkurentai. Prieš konkurentus vienas pašokinėti vaikinas negalėjo, nebent kokį anoniminį skundą parašyti. Tačiau labiausiai vaikinui nesisekė asmeniniame gyvenime. Jo vedybinis guolis buvo tik drungnas. Homoseksualiuose santykiuose jis buvo pasyvus, todėl sueitis didelės problemos nekeldavo, nors ir didelio malonumo neteikdavo, tačiau bent jau visada „galėdavo“. Tačiau tam, kad galėtų suartėtų su savo žmona, jis kaskart turėdavo išgerti „Viagros“, bet ir tai ne visada padėdavo. Visas šis dalykas vaikinui sukeldavo didelių išgyvenimų. Jis vis storėjo, darėsi piktas ir bambantis niurzglys, galėdavo ištisas valandas prasėdėti prie kompiuterio ar prakiurksoti su alaus bokalu rankoje prieš televizorių. Arba priešingai – kartais užeidavo aktyvumo priepuoliai, pralinksmėdavo, užsislaptindavo savo numerį ir naktimis kitiems skambinėdavo, erzindavo, koneveikto. Arba tiesiog dūsuodavo arba lekuodavo į ragelį. Toks išsidirbinėjimas buvo jo hobis.
Pora labai norėjo vaikų, bet praėjo keleri metai, o jų kaip nėra, taip nėra. Buvo tų sueičių lyg ir pakankamai, jų palikuonims susilaukti gal ir būtų užtekę. Žmona įkalbėjo nueiti abiems pasitikrinti dėl nevaisingumo. Ir – bingo: vaikinui nustatytas Klainfelterio sindromas. Vyrai, turintys šį sindromą yra nevaisingi.
Genų pakitimai sukelia mutacijas – organizmo DNR pakitimus. tokie pakitimai sukelia ligas arba išvaizdos pokyčius. Papildoma chromosoma vadinasi trisomija, o chromosomos trūkumas – monosomija. Štai, jeigu prie 21-os chromosomos prisikabina papildoma, asmuo turi Dauno sindromą, jei prie didesnės chromosomos, pavyzdžiui, 13-os prisikabina papildoma chromosoma, vaikas gimsta su Patau sindromu.
Klainfelterio sindromas – taip pat trisomija. Normalus vyras turi XY chromosomą, o moteris – XX. Klainfelterio sindromo atveju, prisijungia papildoma moteriška chromosoma, ir vyras turi tokį derinuką – XXY, bet būna ir XXXY. Kuo daugiau iksiukų, tuo sunkesnis atvejis.
Iki paauglystės tokie berniukai nesiskiria nuo kitų niekuo. Būna kaip ir kiti vaikai. Papildoma moteriška chromosoma nenulemia raidos sutrikimų, nors šie žmonės gali būti žemesnio intelekto, siauresnio interesų rato. Kur kas labiau pasireiškia įvairios charakterio akcentuacijos: ypatingas drovumas, įtarumas, isteroidinis asmenybės tipas. Štai šio straipsnio herojus vaikinas buvo linkęs į nuotaikų kainą, nors ir buvo drovus, bet į kitus žvelgė iš aukšto, nelabai skyrė, kur savi, kur svetimi žmonės – jam nieko nereiškė apvogti savus žmones, prisimeluoti, apmauti, apsukti. Jam pasitaisydavo nuotaika, kai ką nors suerzindavo – tuo tikslu naktimis ir skambinėdavo, ir šnopuodavo. Tačiau labai puikiai gyveno iliuzijų pasaulyje prisigalvodamas nebūtų draugų – šiuo atveju Dagnę. Charakterio akcentuacijos pasireiškia ir silpnavališkumu, bailumu.
Klainfelterio sindromui būdingi specifiniai išvaizdos pokyčiai. Paauglystėje vaikinai, turintys šį sindromą, labai išstypsta, ypač ilgos tampa galūnės. Patys būna labai laibi tiesiomis labai labai ilgomis kojomis, dažnai gerokai aukštesni už bendraamžius. Maždaug ties trisdešimtmečiu staiga ima augti svoris – tai moteriškų hormonų poveikis, padidėja krūtinė. Gali būti siauresni pečiai ir platesni klubai. Bet šio požymio gali ir neturėti, Pavyzdžiui, Mokgadi Caster, vidutinių nuotolių bėgikas, turintis Klainfelterio sindromą, yra pakankamai plačių pečių. Tą patį galima pasakyti ir apie Lou Ferrigno – aktorių ir kultūristą. Arba dar vienas pavyzdys iš sportininkų – Caster Semenya, taip pat sportininkas. Apskritai, sportas, bent jau fizinis aktyvumas padeda užglaistyti išvaizdos netobulumus.
Taip pat labai retais atvejais būna, kad Klainfelterio sindromą turinčiam vyrui užauga šiokia tokia barzda ir ūsai, pavyzdžiui, Klainfelterio sindromą turintis aktorius Ron Perlman želdinosi šiokius tokius ūsiukus, nors kas čia žino, gal jis, būdamas aktorius, prisiaugino juos. Kuomet pasireiškia netipiški Klainfelterio sindromo fenomui būdingi bruožai, tai reiškia, kad ne visose ląstelėse yra papildoma moteriška chromosoma, o tik kai kuriose. Toks reiškinys genetikoje yra vadinamas mozaika. Lyg ir Tom Cruise (aktorius, kas nežino), turi kažkokias užuominas, kad jo ūsai nuskusti.
Klainfelterio sindromą turintiems asmenims galvos plaukuotumas yra toks kaip moters: nėra linkę į plikimą, o plaukus ir kaktą skirianti linija yra tiesi. Vyrų kaktos ir plaukų linija yra tarsi rombas. Pažiūrėkite, pavyzdžiui į Sauliaus Skvernelio kaktą – grynas rombas, tarsi nupieštas. Tuo tarpu pas moteris tokio rombo nėra – eina tiesi linija. Tokią liniją galime matyti pas visus, turinčius Klainfelterio sindromą, pavyzdžiui, Tom Cruise, George Washington, Lou Ferrigno, Tom Sizemore, Ron Perlman ir kt. Dėl ypatingo moteriškos jautrumo Klainfelterio sindromas kai kurių tyrinėtojų priskiriamas ir Faraonui Tutanchamonui.
Daugelis Klainfelterio sindromą turinčių asmenų yra translyčiai. Pavyzdžiui, Lili Elbe, Jamie Lee Curtis, Janet Mock ir kt. rengdavosi, elgdavosi, tiesiog gyvendavo kaip moterys. Tai sunkumų sudaryti neturėjo, nes ant veido, ant krūtinės, ant kojų ir rankų neauga plaukai. Klainfelterio sindromą turintiems vyrams padidėja krūtys, o figūra yra tarp vyriškos ir moteriškos. Panorėję jie gali gyventi tiek kaip vyrai, tiek kaip moterys. Daugelis Klainfelterio sindromą turinčių asmenų išbando tiek heteroseksualo, tiek homoseksualo vaidmenį. Deja, lytinis gyvenimas Klainfelterio sindromą turinčių asmenų nedžiugina – nei su moterimis, nei su vyrais. Hormoninė sistema yra gerokai sutrikusi dėl tos nelemtos papildomos moteriškos chromosomos X. Šie asmenys, kaip rašo mokslinė literatūra, turi ganėtinai mažą penį, kenčia nuo impotencijos. Tokie vyrai gali sukurti šeimas ir kartais tai padaro, kaip kad padarė šio straipsnio herojus, ir turėti šiokius tokius santykius su moterimis. Bet jie negali turėti vaikų. Štai visas pasaulis aikčiojo ir alpo, kaip aktorius Tom Cruise nemylėjo savo dukters ir jai netgi davė žeminantį vardą Suri (kas reiškia kalė). Puikiai tas Tom Cruise žinojo, kad ten ne jo duktė, štai ir visa paslaptis. Klainfelterio sindromą turintys vyrai vaikų turėti negali. To neleidžia jų ypatinga genetinė sistema.
Paprastai tas faktas, kad vyras turi Klainfelterio sindromą, išaiškėja tik tada, kai ateina išsitirti dėl nevaisingumo arba dėl impotencijos. Tuomet jiems priskiriamas gydymas hormonais, kurie pataiso išvaizdos būklę (sutikite su manim – vyrui kabantys papai nėra malonus vaizdas). Žinodamas savo problemas, vyras gali atkreipti dėmesį į savo elgesį, jį koreguoti. Galų gale – susitaikyti su tuo, kas lemta. Šį sindromą turi ne vienas tu – garsenybės buvo išvardintos. Ir ką – gyvena.
