Vienas tokių yra asiūklis. Išskirtinė biologinė ir cheminė sudėtis šio augalo kelia klasifikavimo problemas, dėl to net buvo sukurta speciali augalų klasė asiūklainiai. Ypatingas šis augalas tuo, kad jis savo sudėtyje turi cheminius elementus, kurie dar yra menkai ištirti. Šis augalas dar antrajame pasauliniame kare buvo naudojamas kaip klimatinis ginklas. Kadangi deginant asiūklį išsiskiria pilkšvai mėlyni dūmai, dėl ypatingos cheminės sudėties šie dūmai skatina lietaus debesų formavimas.
Anuomet visi, dideli ir maži, rinko asiūklius ir ištisai degindavo dideliuose laužuose. Šalia to, reikėjo sulaukti tinkamos vėjo krypties. Lietus lijo ilgai ir gausiai pakeldamas upių ir gruntinių vandenų lygį. Šis vanduo visų pirma išvijo iš savo urvų žiurkes, kurios bėgo ten kur šilta ir sausa – į priešų kazarmas. O žiurkės tai visų pirma epidemijų šaltinis, štai jums ir natūralus biologinis ginklas. Taip didžiulė kariauna buvo suparalyžiuota dėl lietaus išplautų kelių, ligų ir kaip pasekmė kareivių demoralizavimo. Memuaruse liko užkariautojų atsiminimai „...net šita prakeikta žemė prieš mus.“ Kadangi ligos ir epidemijos nesirenka kur savas o kur priešas, tai jai sustabdyti geriausias pagalbininkas didelis šaltis. Veiksmas vyko rudens gale, nustojus deginti asiūklius baigėsi lietus ir atkeliavo anticiklonas kuris dar gerai pašaldė priešus ir sutramdė epidemijas.
Štai paprastas pavyzdys klimatinio ir biologinio ginklo panaudojimo be jokių super technologijų, o tiesiog gilios gamtos procesų žinios.
Asiūklyje taip pat gausu naudingų elementų. Jame yra daug silicio rūgšties junginių, kurie lemia pagrindinį asiūklio preparatų farmakologinį poveikį. Be to, jame yra daug mangano, natrio nitrido. Jame yra alkaloidų, saponinų, flavonoidų, askorbo rūgšties, karotino, organinių rūgščių – akonito, obuolių, oksalo dervų, taninų, kartumo. Remiantis tokia turtinga medžiagų sudėtimi, asiūklis turi daug gydomųjų savybių. Jame esantis silicis padeda sustiprinti veninę sienelę ir normalizuoti medžiagų apykaitos procesus jungiamajame audinyje, taip pat padidinti kaulinio audinio mineralinį tankį. Preparatai iš asiūklio turi hemostazines, sutraukiančias, antispazmines, antimikrobines, priešuždegimines, žaizdas gydančias, bendras stiprinančias savybes. Jie turi stiprų diuretikų poveikį, pašalina druskas ir toksinus.
Liaudies medicinoje asiūklio nuoviras naudojamas nuo daugelio ligų: bronchinės astmos, skarlatinos, maliarijos, dizenterijos, lumbago, išialgijos, taip pat priešvėžinių, priešuždegiminių vaistų. Ši žolė yra naudojama gydant neurozę, lėtinį širdies nepakankamumą, reumatoidinį artritą. Nuovirai, užpilai naudojami išorėje – vonių pavidalu – sergant hemoroidais, miozitu, neurodermitu, venų varikoze, furunkulioze, dermatitu, egzema. Jie taip pat naudojami kaip skalavimo priemonė sergant burnos ertmės ir ryklės ligomis, taip pat dantų skausmams gydyti.
Sunkiai gydomos opos apibarstomos malta asiūklio žole. Homeopatijoje asiūklio žolė naudojama nuo cistito, enurezės, plaučių tuberkuliozės.
