– 2014 m., atsiliepdamas į įvykius Ukrainoje, pagal Anastasijos Dmitruk žodžius, sukūrei dainą Ukrainos žmonėms paremti. Papasakok apie tai plačiau.
– Taip, kuriu dainas laisvės trokštančioms tautoms. Juk čia neišarti aruodai: Baltarusija, Karabachas, Kazachstanas ir (kodėl ne) Afganistanas. Jei rimtai, tai šiame beprotiškame pasaulyje galima prikurti dainų kovidui pasmerkti arba antivakseriams paremti. Paremti... hm, žodis toks... labiau finansams tinkantis. Tiesiog negalėdamas atsiriboti nuo pasaulinės politikos dainomis kovoju su neteisybe ir prievarta taip, kaip suprantu ir moku. Bet tai nėra didžiausia mano kūrybos dalis.
Prieš aštuonerius metus sukūriau dainą pagal Anastasijos Dmitruk žodžius „Nikogda my ne budem bratjami“ („Niekada mes nebūsime broliai“) ir padovanojau ją ukrainiečiams, kovojantiems Maidane. Daina užkariavo jutubą – per parą jos pasiklausydavo daugiau nei milijonas. Tada pirmą kartą patyriau, koks baisus dalykas tas populiarumas.
