Pagrindinis santykis tarp dviejų balsų – sekundos intervalas. Tačiau kai kuriose sutartinėse balsai juda ritmo ir melodijos lygmenyse taip, kad užpildo visą garsinę erdvę, ir nors atskirų balsų ritminės vertės skirtingos – sukuriamas nepertraukiamos ritminės pulsacijos įspūdis. Atskiri balsai gali būti realizuojami ir didesniais nei sekundos intervalai, bet dviejų balsų visuma juos vis vien perdengia sekundomis: pirmame takte do-re-mi-fa; antrame – fa-mi-re-do-sib ir t. t.

Sutartinių tyrinėtojas Zenonas Slaviūnas (1907–1973) pabrėžia specifinį jų atlikimą: „abi melodijas [reikia] kietai surišti vieną su kita; menkas vieno giesmininko sulaikymas arba pagreitinimas tuoj pat sugadina giesmę“.