Nesentimentali istorija. Kaip lietuvis Dievo primirštoje SSRS dykynėje anglis įžymybėms „pardavinėjo“

Šios istorijos herojui taip ir norėtųsi (aišku, tik po mirties) ant jo paminklinės lentos iškalti tokią epitafiją: Ilsėkis ramiai, brangusis drauge. Faktai nepasitvirtino.

Minėtą istoriją man papasakojo vienas senas bičiulis. O nutiko ji dar tais sovietiniais laikais, kai baigę aukštąsias mokyklas absolventai nebuvo laisvi kaip paukščiai, o privalėjo atidirbti trejus metus valstybės labui. Ir atidirbti ten, kur protingoji partija su vyriausybe pasiųs. Kadangi mano pažįstamo specialybė buvo susijusi su geodezija, tai jam dar „išpuolė laimė“ pakliūti į visasąjunginį jaunųjų specialistų skirstymą. Tai yra – po visą Sovietų Sąjungą. Draugui pasisekė – jo paskyrimo vieta apsiribojo Pietų Uralu, tad vyrukui neteko ieškoti tai tarybinei liaudžiai aukso ar sidabro kur nors amžinojo įšalo zonoje.