Aktorė Kristina Andrejauskaitė: nėra teatrų be dūmų

Pandemija. Sulėtėjimas. Atsirado laiko prisiminimams... 2021-ųjų birželio antrąją bus lygiai metai be Gedimino Girdvainio. Nedaug laiko praėjo, dar niekas neužmiršta, atrodo pasiekiama... Girdva! – šaukdavom pamatę gatvėje, žaisdami futbolą, repetuodami, nežinia kur labai skubėdami. Gal pavardė atrodydavo per ilga? Galėdavom normaliai kreiptis vardu, bet vis tiek trumpindavom – Gedai. Ak, tas skubėjimas...

Užsimirš... Išeis to meto liudytojai, bendraamžiai, kolegos... Viskas užsiglaistys, nutols, bus paaukštinta-nužeminta „pagal konjunktūrą“... Ilga eilė prie išėjimo vartų. Tolsta Eimuntas Nekrošius, Rimgaudas Karvelis, Antanas Šurna... Rolandas Butkevičius, miręs per spektaklį Jaunimo teatro scenoje... Aurelija Ragauskaitė, Dalia Tamulevičiūtė, Vytautas Čibiras... Kęstutis Genys, Gražina Balandytė... Ir „Šapras“... Stasys Petronaitis, Juozas Miltinis... Kiti jau neįžiūrimi... Vytautas Maknys, Antanas Vengris, Arnas Juras Šaltenis, Andrius Oleka-Žilinskas... Likimų upė. Kitame krante rikiuojasi eilėn ateinantys – užsimezgę, pradėti, tuoj gimsiantys. Dievo konvejeris...