aujųjų metų vakarėlis, kaip ir dauguma mūsų vakarėlių, buvo puikus. Linksminomės beveik iki paryčių, tad, kai nubudome, jau buvo pietų metas. Be abejonės, skaudanti galva priminė apie pašėlusią naktį, bet tai nė trupučio nuotaikos negadino. Priešingai buvo tada, kai išvydome, kaip atrodo namai, kuriuos turėsime sutvarkyti, tad, be didelio entuziazmo, ėmėmės darbo.
Laimei, daugelis vakarėlio dalyvių liko nakvynei ir, nepraėjus nei valandai, Brajano namai vėl atrodė, kaip anksčiau. Atsisveikinę vieni su kitais, visi išsiskirstėme, sutarę pasimatyti vakare ir pratęsti linksmybes mūsų pamėgtoje kavinėje.
Į namus sugrįžau jau temstant. Žiemą dienos labai trumpos ir temti ima jau apie ketvirtą valandą po pietų. Mamą radau virtuvėje, kaip visuomet, stovinčią prie viryklės.
– Labas, mamyt! Su Naujaisiais metais! – Pasisveikinau aš ir pabučiavau mamą į skruostą.
