Baigėsi jau trečia savaitė nuo tos lemtingos nakties, kai netikėtai suliepsnojo pirmoji mano jaunystės meilė. Kaip ir turėtų būti, visą laiką vaikščiojau, lyg su sparnais, nejausdamas žemės po kojomis. Draugystė su Reičel buvo net tūkstantį kartų nuostabesnė nei įsivaizdavau. Net kelis kartus per savaitę įsimylėdavau ją iš naujo. Nors dabar manau, kad mane labiau žavėjo pati meilės idėja nei mergina.
Jau pirmosiomis dienomis papasakojau Reičel apie priesaiką, duotą prieš trejus metus. Nors ir nerūpėjo jai Brajano nuomonė, rūpėjo man. Tad susitarėme, kad nepasakosime kol kas niekam apie savo jausmus bent iki tol, kol patys tvirtai nežinosime, kur link tai veda. Susitikinėjome slapta ir tai tik dar labiau intrigavo bei suteikė keistą malonumą. Jaučiausi kaip Džeimsas Bondas, kuris žūtbūt turi išsaugoti paslaptį, idant apsaugotų mylimą merginą nuo pasaulio blogybių.
