Lėtai pakėliau šlapius sunkius akių vokus ir akimirksniu iš nerūpestingos vaikystės sugrįžau į realybę. Dingo sodai, pažįstami kvapai ir strazdanotas draugo veidas. Vietoj to, iškilo tik niūrūs seni pastatai, pilkas asfalto šaltis ir lietus. Netikėti atminties vaizdiniai prikėlė ir daugybę metų giliai viduje tūnojusį ilgesį bei skausmą. Pajutau, kaip su šaltu, svetimos šalies lietumi, mano skruostais leidžiasi šiltos ašaros.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)