Išaušo rytas. Prabudau savo lovoje, o nuo sienos į mane žvelgė rūstus Arnoldo Schwarzeneggerio plakatas. Buvau ne tik gyvas, bet jaučiausi visai gerai, tarsi vos prieš keliolika valandų nebūčiau kovojęs su pačia mirtimi. Galvoje šmėstelėjo mintis, kad galbūt viską tik susapnavau. Labai tikėjausi, kad taip ir buvo. Deja, netrukus į mano kambarį įžengė mama ir iš jos veido išraiškos supratau, kad viskas buvo tikra.

Ką gi, pasirodė, kad savo tėvams, silpnumo akimirką, buvau išklojęs viską su menkiausiomis smulkmenomis. Žinoma, mano tėtis paskambino Robio tėčiui, o toliau jau galite įsivaizduoti.