Iškilmingai paskelbiama, kad einant balsuoti privaloma neštis savo rašiklį, o rinkimų apylinkėje pamatai, kad registruodamiesi visi pasirašinėja tuo pačiu. Arba štai sveikatos apsaugos ministro staipymasis dieną naktį prieš kameras ir mikrofonus. Man, naiviam valstybės piliečiui, kyla klausimas: kada gi tu, žmogau, dirbi? Norom nenorom pagalvoju: ar tik nebus čia klasikinis atvejis – visus darbus nudirba anonimais liekantys žemesniųjų grandžių darbuotojai, jiems, žinoma, ir atsakomybė, jeigu kas, na, o laurai – vadukui prie mikrofono? Argi ne įdomiai gyvename? Nors apie aktualijas ir nerašau, gal dabartinė mūsų stebima, patiriama fantasmagorija ims kada nors ir išnirs kokiame nors epizodėlyje visai apie kitką rašytame tekste.