Jei tikėsime amerikiečių rašytojo Roberto Hainlaino žodžiais, tas, kas ignoruoja istoriją, neturi nei praeities, nei ateities. Gal ir kiek per skambiai pasakyta, tačiau iš praeities visuomet yra ko pasisemti. Ir tai lygiai taip pat galioja kalbant apie literatūros istoriją. Tad ir praverkime vienas mano visai netendencingai parinktas, tačiau dėl to ne mažiau įdomias duris, ant kurių kabo lentelė: „Anglija. Viduramžiai“.

Kad geriau suprastume, kokia buvo viduramžių literatūra Anglijoje, prisiminkime, koks tuo laiku buvo pats kraštas. Jokių plačių kelių su automobiliais, daug tankių miškų, didžiąja dalimi žemdirbyste ir gyvulininkyste paremta ekonomika. V-ame amžiuje į salą iš žemyno kraustosi anglai, saksai, jutai. Anglijos karalystės tarpusavyje karts nuo karto riejasi. Kad nebūtų maža, atslenka Juodoji mirtis. Kaip viduramžiais anglų gyvenimas besiklosto, greta jo visuomet egzistuoja kūryba ir joje vienaip ar kitaip slypi laikmečio dvasia.

Anglo-saksų laikotarpis

Šio laikmečio anglų literatūra – tai į salą atsikrausčiusių europiečių prie laužų su muzika dainuota poezija, kurią ilgainiui imta užrašinėti. Tuomet nemažai dainuota apie svarbius krašto įvykius arba pasakotos praeities istorijos. Štai Britų bibliotekoje galite pamatyti legendinio epo „Beovulfo daina“, užrašyto VII-X amžių laikotarpiu, rankraštį. Epas parašytas senąja anglų kalba ir pasakoja apie herojaus Beovulfo, gyvenusio dar prieš saksų atsikraustymą, žygdarbius. Beovulfas apdovanotas stiprybe ir ryžtu kovoti su nedraugiškomis gamtos jėgomis, nesavanaudiškumu. Šiandien egzistuoja ne viena tiek eilėmis, tiek proza užrašyta epo adaptacija. 2014-aisiais pasirodė dar 1926 metais Džono R. R. Tolkino atliktas „Beovulfo“ vertimas į šiuolaikinę anglų kalbą ir kūrinio komentarai.

Normanų indėlis

XI-ame amžiuje Angliją užkariauja gauja prancūzakalbių su rimtu vadu priešakyje. Turiu omenyje Normandijos hercogą Viljamą, kuris prispaudė tuometinio karaliaus Haroldo II-ojo uodegą. Ilgainiui susiformuoja normanų prancūzų ir anglo-saksų kalbų sintezė, kuri neprasprūs pro akis skaitantiems šio laikotarpio literatūrą. Aptariamuoju laiku kiekvienas socialinis sluoksnis turi savą literatūrinį skonį. Miestiečiai linksta prie moralizuojančių pasakėčių ir komiškų istorijų, aristokratams labiau patinka riterių drąsą šlovinanti kūryba. Čia gimė ir romano sąvoka. Riterių istorijos buvo užrašytos romanų, būtent – prancūzų, kalba. Galiausiai, literatūrinį periodą karūnuoja XV-ame amžiuje Tomo Melorio surinktos ir surašytos istorijos apie žymųjį karalių Artūrą ir jo riterius.

Viduramžių žvaigždė – Džefris Čoseris

Kartais anglų poezijos tėvu pavadinamas Džefris Čoseris, nepaisant fakto, jog buvo stipriai veikiamas prancūzų ir italų kultūros, yra laikomas vienu ryškiausių viduramžių autorių. XIV-ojo amžiaus antroje pusėje gyvenęs rašytojas ir filosofas į literatūros istoriją bene tvirčiausiai įsirašė savo kūriniu „Kenterberio pasakojimai“. Unikaliame pasakojime apie 30 piligrimų Dž. Čoseris tarsi apjungė savo gyvenimo žinias ir patirtis ir nepabijojo tiek linksmų, tiek liūdnesnių natų. Literatūros kritiko Haroldo Blūmo teigimu, Dž. Čoseriui šį tą skolingas pats maestro Viljamas Šekspyras. Džefris Čoseris palaidotas Vestminsterio vienuolyne, kur pirmasis užėmė garbingą vietą Poetų kampelyje.

Vos nepamiršome „Robino Hudo“

Jei jau kalbame apie viduramžių literatūrą Anglijoje, būtų gėda nepaminėti valstiečių taip mėgstamų baladžių. Baladė – tautosakinis kūrinys, kuris iš pradžių buvo dainuojamas, ir tik vėliau kilo mintis populiarias balades užrašinėti. Vienos populiariausių baladžių buvusios apie Robiną Hudą. Apie šį personažą pasakoti nesiimu, nes iki šių dienų mus pasiekė daug jo interpretacijų. Tikėtina, kad anksčiausiai Robino pavardė į literaūtoros pasaulį įėjo tokiuose kūriniuose kaip XIV amžiuje Viljamo Langlando parašyta poema arba XV amžiuje pranciškonų sukurti dekalogo komentarai. Tiesa, čia Robinas Hudas tik paminimas. Na, o jei vidurinių amžių senienos jums ne prie širdies, su Robinu Hudu galima susipažinti skaitant puikius šiuolaikinių Valterio Skoto arba Hovardo Pailo romanų vertimus į lietuvių kalbą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)