Vos perskaičiusi antraštę iš karto paklausiau savęs: „Kokių velnių kam nors turėtume meluoti apie skaitomas knygas?“. Tuomet galvoje gimė toks pokalbis:
– Ar skaitei Dostojevskio „Idiotą“?
*O varge, jis pagalvos, kad aš visai idiotas, nes nesugebėjau perskaityti „Idioto“.*
– Taip, žinoma.
Taigi, pagrindinis motyvas meluoti apie tariamai perskaitytas knygas turbūt beveik visuomet yra noras atrodyti protingesniu, nei esi. O tai yra glaudžiai susiję su atmetimo baime, saviverte ir panašiais psichologiniais dalykėliais. „Independent“ aprašytame tyrime buvo apklausta 2000 žmonių ir 31 procentas apklaustųjų patvirtino mano spėjimą. Kita vertus, 37 procentai apklausos dalyvių meluodami apie knygas paprasčiausiai siekė įsitraukti į pokalbį. Čia jau kvepia baime nepritapti, nepataikyti į populiarųjį literatūrinį skonį, baime būti savimi.
Įdomu tai, kad melas apie knygų skaitymą susideda iš gana įvairių elementų. Pavyzdžiui, galima padėti knygą į savo knygų lentyną ir taip stiprinti savo kaip prisiekusio skaitytojo įvaizdį. Juk tiesiogiai niekam nesakai, kad knygą skaitei, bet jei ji tavo lentynoje, vadinasi, pliusas uždėtas. Knieti sužinoti daugiau triukų? Pateikiu dar keletą. Galima tiesiog išmokti keletą citatų iš „protingiausių“ knygų arba nufotografuoti knygas ir kelti į savo „Instagramą“. Arba pažiūrėti knygos ekranizaciją. Tie keli siužeto linijos neatitikimai juk toks menkas niekniekis. O jeigu ką, visada galima pasiteisinti, kad knygą skaitei labai seniai, todėl smulkmenų nepameni.
Apie kokias knygas meluojama – tai dar vienas intriguojantis klausimas. Minėtieji britai dažniausiai meluoja perskaitę šias knygas:
1. Biblija
2. Harper Lee „Nežudyk strazdo giesmininko“
3. Viljamas Šekspyras „Romeo ir Džiuljeta“
4. Džordžas Orvelas „1984-ieji“
5. Džeinė Ostin „Puikybė ir prietarai“
6. Čarlzas Dikensas „Didieji lūkesčiai“
7. Hermanas Melvilis „Mobis Dikas“
8. Levas Tolstojus „Karas ir taika“
9. R. L. Stevenson „Lobių sala“
10. Markas Tvenas „Tomo Sojerio nuotykiai“
Amerikiečių žurnalas „Reader’s Digest“ galėtų šiuos topus tik patvirtinti ir prie melais labiausiai apaugusių knygų dar pridėtų J. K. Rowling „Haris Poteris ir išminties akmuo“, Anos Frank dienoraštį, Viljamo Goldingo „Musių valdovas“ ir keletą kitų klasikinių kūrinių.
Įdomu, kokias knygas labiausiai meluoja skaitę lietuviai? Dėl Biblijos patekimo į pirmąjį penketuką beveik esu tikra. Jei kalbėsime apie lietuviškus kūrinius, sąraše tikriausiai atsidurtų Kristijono Donelaičio „Metai“, Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar kiti susikaupimo reikalaujantys archajiškesni kūriniai, kurie taip sėkmingai atgraso mūsų jaunimą nuo skaitymo apskritai. Prognozuoti plačiau nesiimu. Geriau jau savo sąžinę perkratykite patys. Būkite ramūs, aš niekam nesakysiu.
