Pastaraisiais metais vienas po kito mus, mano kartą, palieka draugai, buvę kolegos, bičiuliai. Anapilin iškeliauja žmonės, apie kuriuos galvojai, rašei, stebėjai ir sekei jų veiklą ar kūrybą. Tarp jų ir Dovydas Judelevičius, su kuriuo neseniai atsisveikinta palydint į Vilniaus žydų kapines. Žinia apie jo mirtį mane pasiekė vasariškai šiltą, giedrą rugsėjo pabaigos dieną prie jūros, Palangoje, su kuria Dovydo gyvenimas, regis, taip pat buvo susijęs.