aA

Yale’io universitete 2020 m. panaikintas meno istorijos įvadas, apimantis laikus nuo Renesanso iki šių dienų. To priežastis – studentai pradėjo jaustis „nejaukiai“, nes šis kursas siūlė „idealizuotą Vakarų „kanoną“, kuris yra išskirtinai europiečių, baltųjų heteroseksualių vyrų produktas.“¹ Meno istorija išties nėra vien didysis Vakarų pasakojimas, tačiau kai kurie profesionalai tokio panaikinimo nelaiko progresyviu. Jei siekiama papildyti supratimą apie meno istoriją, užuot atsisakius tradicinių programų ir puikiai veikiančių kursų, reikėtų šalia jų sudaryti programas, nagrinėjančias ir kitas kultūras, suteikiant galimybę iškart specializuotis, pasirinkus pageidaujamą sritį. Bet panašu, kad šiuo metu Vakaruose vyksta kultūrinės kovos, bandant įdiegti vienintelį „teisingą“ požiūrį. Tą simbolizuoja įvykiai, pastaraisiais mėnesiais persikėlę ir į Lietuvos kontekstą. Nors patys tikslai yra sveikintini – juk siekiama įveikti įsisenėjusius rasistinius stereotipus, įsišaknijusias netolerantiškas kultūros dogmas, – vis dėlto ryškėja ir šio kultūrinės tranzicijos proceso, apėmusio Vakarų pasaulį, gana pavojingos tendencijos.