Net didieji sukilimo kritikai pripažįsta, kad jis turėjęs įvykti. Leonidas Donskis rašė, kad „birželio sukilimas buvo psichologinė ir politinė lietuvių būtinybė“, pridurdamas, jog „dalis sukilimo iškart pasuko pačiu blogiausiu keliu, pasirinkdamas nacistinę Vokietiją kaip mažesnį blogį“. Tomas Venclova rašė, kad „ginkluotas protestas buvo teisėtas ir neišvengiamas“. Netrūko ir skeptikų, visiškai nuvertinusių sukilimą. Esą vokiečiai vis tiek būtų išviję bolševikus, tad aukos buvusios beprasmės ir bergždžios. Be to, sukilimas nepasiekė savo tikslo – nei atkūrė nepriklausomybę, nei iškovojo protektorato statusą à la Slovakija. Post factum mes visi protingi. Bet nutarimą, ar sėdėti sudėjus rankas, ar sukilti ir kovoti, reikėjo