1941 m. birželis, Lietuva: sukilimas, kuris turėjo būti
2020 m. spalio 3 d. 21:32
1941 m. Birželio sukilimas
Foto: Wikimedia Commons
aA
1941 m. Birželio sukilimas tebėra vienas kontraversiškiausių Lietuvos istorijos įvykių. Daugelis jį laiko sudėtine Holokausto dalimi, kiti – Lietuvos laisvės siekimo išraiška. Konsensuso nėra, vargu ar archyvuose atsiras kokių nors lig šiol nepastebėtų dokumentų, kurie išsklaidytų nesutarimus. Surinkta tikrai daug medžiagos, bet lieka ir svarbių neišaiškintų momentų, kurie, skirtingai interpretuojami, grindžia prieštaringus vertinimus.
Net didieji sukilimo kritikai pripažįsta, kad jis turėjęs įvykti. Leonidas Donskis rašė, kad „birželio sukilimas buvo psichologinė ir politinė lietuvių būtinybė“, pridurdamas, jog „dalis sukilimo iškart pasuko pačiu blogiausiu keliu, pasirinkdamas nacistinę Vokietiją kaip mažesnį blogį“. Tomas Venclova rašė, kad „ginkluotas protestas buvo teisėtas ir neišvengiamas“. Netrūko ir skeptikų, visiškai nuvertinusių sukilimą. Esą vokiečiai vis tiek būtų išviję bolševikus, tad aukos buvusios beprasmės ir bergždžios. Be to, sukilimas nepasiekė savo tikslo – nei atkūrė nepriklausomybę, nei iškovojo protektorato statusą à la Slovakija. Post factum mes visi protingi. Bet nutarimą, ar sėdėti sudėjus rankas, ar sukilti ir kovoti, reikėjo