Aišku tiktai, kad tie paaugliukai vieni bastosi po Vilniaus senamiesčio gatveles ir niekas jų tenai neprievartauja. Taip, tėvai per amžių amžius mažai užsiėmė savo atžalomis. Nusistebiu išvydusi, kaip atvykę į svečius čekų moksleiviai vos išlipę iš traukinio kažkaip neatsakingai išskirstomi po lietuviukų namus. Švietimo sistema ir jauna mokytoja papeikiamos dėl standartinio požiūrio („Vienodi raktai, vienodos mintys, tavo vaikų rašiniai panašūs vienas į kitą“). Donato Banionio senas mokytojas nenori keltis iš centro į naują rajoną su visais patogumais – vienintelis likęs patogumas jam yra matyti tuos pačius daiktus ir gyvenimo linijas.