Restauracija: Aramino ir Kundelio nesėkmingi filmai
2020 m. rugsėjo 16 d. 09:53
Asociatyvi nuotr.
Foto: Unsplash
aA
Toje B. Kutavičiaus plokštelėje bus ir muzika A. Aramino filmui „Andrius“ (1980). Įvaizdinti kaip sapnai operiniai rečitatyvai vis permuša Violetos Palčinskaitės limonadinę istorijėlę apie dešimtmečius LTSR piliečius. Kurie nepanašūs į dabartinius, vedžiojamus ar vežiojamus. Nežinia, gerai tai ar blogai, nes filmas vangus, beskonis, mažai aštresnių užuominų apie tą laiką suteikiantis.
Aišku tiktai, kad tie paaugliukai vieni bastosi po Vilniaus senamiesčio gatveles ir niekas jų tenai neprievartauja. Taip, tėvai per amžių amžius mažai užsiėmė savo atžalomis. Nusistebiu išvydusi, kaip atvykę į svečius čekų moksleiviai vos išlipę iš traukinio kažkaip neatsakingai išskirstomi po lietuviukų namus. Švietimo sistema ir jauna mokytoja papeikiamos dėl standartinio požiūrio („Vienodi raktai, vienodos mintys, tavo vaikų rašiniai panašūs vienas į kitą“). Donato Banionio senas mokytojas nenori keltis iš centro į naują rajoną su visais patogumais – vienintelis likęs patogumas jam yra matyti tuos pačius daiktus ir gyvenimo linijas.
Susiję straipsniai
Moterys olimpinėse žaidynėse