Jis gimė 1960 metais. Filmuoti pradėjo būdamas 14 metų, kai iš savo tėvo gavo pirmąją kamerą. Daugiausiai Shinya įkvėpė tokie režisieriai, kaip Akira Kurosawa, Martin Scorsese, Ridley Scott. Paauglystės laikais jis nufilmavo keletą trumpametražių filmų, tačiau kiek vėliau Shinya prarado susidomėjimą kinu ir atrado teatrą, kur ir susipažino su kolegomis, kurie dirbo kartu su Shinya prie vienų garsiausių jo filmų.
Mokslinės fantastikos užuomazgos
Pirmieji rimtesni Shinya Tsukamoto filmai „The Phantom of Regular Size“ (1986) ir „The Adventures Of Electric Rod Boy“ (1987) buvo nufilmuoti su 8 milimetrų juosta. Žanrine prasme, šie filmai priklausė mokslinės fantastikos krypčiai. Ir jau visai netrukus režisierius Tsukamoto nufilmavo filmą, dėl kurio geriausiai yra žinomas net ir šiandien – „Tetsuo: The Iron Man“ (1989).
Jei kada nors domėjotės mokslinės fantastikos subžanrais, greičiausiai esate susidūrę su terminu „kiberpankas“. Žinote, neoniniai naktiniai megapoliai, aukštos technologijos, smurtas. Shinya Tsukamoto, įkvėptas vakarietiškų kiberpanko filmų, šį žanrą visiškai perdarė, pavertė jį kur kas sunkiausiu, tamsesniu ir brutalesniu. „Tetsuo: The Iron Man“ yra nespalvotas filmas. Be to, jis yra labai žiaurus, siurrealistinis. Žiūrint šį filmą į akis iš karto krenta ir keistas, neįprastas montažas. Tai filmas apie žmogaus virsmą mašina. Tikrąją ir perkeltine šių žodžių prasme. Galima šį filmą žiūrėti kaip į keistą, psichodelinį mokslinės fantastikos kūrinį, tačiau galima pažvelgti giliau – žmogaus, kaip asmenybės virsmas jausmų neturinčia mašina šiame, moderniame, technologijų kupiname pasaulyje, įgauna daug aktualesnį atspalvį. Ir, apskritai, kas yra žmogus, diena iš dienos dirbantis kokiame nors didelio miesto dangoraižyje ir kiek vertas jo gyvenimas? Bent man kilo toks klausimas, stebint šį neįprastą Shinya Tsukamoto filmą. Svarbu paminėti, jog pirmoji Tetsuo dalis nekomercinio kino užkaboriuose susilaukė nemažai sėkmės ir pripažinimo, tad vėliau pasirodė du tęsiniai: „Tetsuo II: Body Hammer“ (1992), kuris turėjo kur kas didesnį biudžetą ir „Tetsuo: The Bullet Man“ (2010), kurių režisierius buvo tas pats Shinya Tsukamoto.
Tačiau, pirmoji Tetsuo dalis ne tik susilaukė pripažinimo, tačiau tapo klasikiniu ir kultiniu reiškiniu, kurio dėka Japonijoje prasidėjo nekomercinio kiberpanko judėjimas. Savo kiberpankinias fantazijas pradėjo filmuoti tokie režisieriai, kaip Shozin Fukui, apie kurį papasakosiu kada nors vėliau. Apskritai, galima sakyti, jog vakarų ir tolimosios Azijos kiberpankas turi daugiau skirtumų, nei panašumų. Japonai nevaizduoja milžiniškų mega miestų ar neoninių iškabų. Čia vyrauja tamsa, smurtas ir keistos technologijos.
Siaubingos vizijos ir amžini konfliktai
Po pirmojo Tetsuo fimo, Shinya Tsukamoto nufilmavo visai kitokį filmą, kurį būtų galima priskirti siaubo žanrui – „Hiruko The Goblin“ (1991). Iš pragaro vartų į Žemę ateina demonai su tikslu sunaikinti žmoniją. Skamba girdėtai, taip? Važiuojame toliau.
„Bullet Balet“ (1998) yra vienas žinomesnių Shinya Tsukamoto filmų ir visiškai kitoks, nei tai, ką šis režisierius filmavo iki tol. Pagrindinis veikėjas, kurį vadina pats režisierius, randa savo merginą nusižudžiusią ir tampa apsėstas noro gauti tokį pat ginklą, su kuriuo mergina užbaigė savo gyvenimą. 1999 metais pasirodė dar vienas Shinya Tsukamoto filmas „Gemini“, pasakojantis apie daktarą, kuris sutinka savo dvynį, su kuriuo pradeda varžytis dėl savo žmonos, sergančios amnezija ir turinčios kriminalinę praeitį. 2002 metais pasirodė dar vienas šio režisieriaus filmas, pavadinimu „A Snake In June“, kuriame vėlgi pasakojama apie du vyrus, bandančius užkariauti vienos moters širdį. ŠIuose filmuose nemažai brutalaus smurto ir, kaip jau įprasta nekomerciniams Japonijos filmams, agresyvių sekso scenų.
Įdomus faktas, jog pats Shinya Tsukamoto vaidina beveik visuose savo filmuose. Jis taip pat vaidina ir kitų režisierių (tokių, kaip Takashi Miike) filmuose, įgarsina kompiuterinių žaidimų veikėjus.
Kotoko
2011-ais metais pasirodė vienas įdomiausių ir, vėlgi, visiškai kitoks šio genialaus režisieriaus filmų, pavadinimu „Kotoko“. Jis pasakoja apie merginą, kuri turi rimtų psichikos problemų. Jai dvejinasi akyse. Be viso to, ji augina mažą berniuką, dirba paprastą darbą ir stengiasi išgyventi šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau jai nesiseka. Šiame filme labai vaizdingai ir realistiškai pavaizduotas žmogaus, turinčio psichinę ligą, gyvenimas. Tai vienas dramatiškiausių filmų, kokius man tekę matyti. Shinya Tsukamoto čia, vėlgi, atlieka gana svarbų vaidmenį. Filmas, kaip ir daugelis kitų režisieriaus kūrinių, nufilmuotas su ne stacionaria kamera, tad matomas vaizdas dažnai banguoja ir svyruoja. Taip pat, filme naudojamas keistas ir gana greitas montažas.
„Kotoko“ yra būtent tas filmas, nuo kurio rekomenduočiau pradėti pažintį su šiuo režisieriumi. Jis nėra toks keistas, kaip Tetsuo, tačiau jo emocinis svoris kur kas didesnis. Taip pat, jis labiau artimas realybei ir žmogiškiems išgyvenimams.
Tikiuosi, kad skaitydami šį straipsnį, suradote kažką sau artimo ir dar negirdėto. O jei ne, galbūt atrasite skaitydami tolimesnes „Nepažintų kino pasaulio“ dalis, kuriuose pristatysiu kitus, ne mažiau įdomius, mažiau žinomus kino režisierius iš viso pasaulio.
