Gamta – nepriekaištingai suderinto veikimo atspindys. Vandenynas kasryt pasprunka nuo krantų, o naktimis rūsčiai užgula juos visu savo svoriu. Pokši ledas ašigaliuose, atsiskirdamas nuo amžinojo įšalo luitų, alsuoja kalnynai, užkloti sniego antklodėmis… Į juos gręžiuosi, ieškodama tobulybės ir ilgaamžiškumo.

Vakar sutikau gandrą, kuris akimirksniu sugriovė iliuziją apie gamtos tarpsmą, pavaldų dieviškajai tvarkai. Nors išskirtinai madingo kolorito paukštis visada teikia džiaugsmo akims ir sušildo širdį, jaukiai primindamas namus, sutiktasis atrodė stačiai kitoks. Retai kada pasitaiko stovėti greta laukinio paukščio, kai sparnais meistriškai atlikdamas reveransą, šis kleketuoja snapu ir šnypščia, tarsi keiktų viską aplinkui…