Raimondas Vabalas (1937–2001), kaip ir Vytautas Žalakevičius, mūsų tarybinių kino režisierių kohortoje buvo laikomas aristokratu, išsilavinimu ir mąstymu, o ne vien įkvėpimu ar svaičiojimais savo darbus grindžiančiu menininku. Nedažnai lietuvių kine tai buvo (ir yra) aptinkama. Atidžiai pasveriant, tik šie du vyrai dar jauni būdami gerai žinojo, ko nori, turėjo autoritetingus mokytojus (R. Vabalas – Juozą Miltinį ir Levą Kulešovą), laikėsi savo principų.

Susiję straipsniai Iš bloknoto