Skambinu buvusiai kaimynei. Visą gyvenimą gyvenome vieni šalia kitų, kol mano tėvai neatsisveikino su šiuo pasauliu, ir mes neišvykome į kitus kraštus. Kelis metus nebuvome kalbėjęsi, o dabar prireikė, reikalai prispyrė.

– Labas, čia Arvis, buvęs kaimynas jūsų.

– O Dievuliau brangus, sveikas gyvas, kur tiek laiko buvai pradingęs, nežinojau nei ką begalvoti, gyvas tu ar miręs?

– Viskas gerai. Kaip jūs besilaikote, kaip sveikatos?

– Kokios ten sveikatos, kokios, iš kur ten jų bebus tokiame amžiuje, iki bažnyčios ne visada benueinu.