Savaime suprantama šiais pažangiais laikais tokių abejotinų dalykų žmonės nerašo. Bet mūsų aptariamas dokumentas iš XIX amžiaus. Protokolo rankraštis senas. Rašytas ranka. Spėjama tai nežinomo džentelmeno iš Sasekso pranešimas Londono karališkąjai geografų draugijai.

Bet, kaip žinia, net senas rankraštis gali būti melagiena ir labai nepolitkorektiškas. Būkime kritiški! Atidūs bei brandūs, bet atlaidūs senoviniams žmonėms.

Garbūs ponai, į savo tyrimų objektą pasinėriau visai jaunas. Šiuo metu, būdamas garbingo amžiaus ir šiek tiek sveiko proto, kas nuostabu po poros santuokų ir džentelmenui deramo suvartoti per visą gyvenimą viskio kiekio, galiu daryti išvadas apie savo tyrimus. Nors keli šios draugijos nariai prieštaravo ir prieštarauja mano pasirinkto viso gyvenimo tyrimo tikslui.

Salėje pasigirsta kelių džentelmenų riksmai:

– Kvailys, kas jam leido!?

Mano viso gyvenimo darbo tikslas – moters tyrinėjimai. Kai kuri rimti geografai – ir keli džentelmenai iš salės – prieštarauja. Tačiau, jums leidus, aš išdėstysiu savo argumentus. Paviršiaus reljefo požiūriu moteris yra vertingas geografinis objektas. Švelnios vilnijančios kalvelės, gilūs pragaištingi tyrėjams tarpekliai, plaukai atogrąžų miškai, akys lyg pelkių akivarai ir kitos geografinės įdomybės. Tai jums ne nuobodžioji Takla Makano dykuma, nyki iki pat horizonto. Moteris vertinga įdomiausiu landšaftu, laukianti geografo ir – drąsiai pridurčiau – menininko rankos. Mano galva mūsų didysis geografijos mokslas turėtų skirti deramą dėmesį estetikai ir šiuo požiūriu mano tyrimų objektas yra būtent estetinės geografijos kontekste.

Dima Regimantas

Antropologiniu požiūriu moterų gentis taip pat tinkama tyrimams. Jų keisti įpročiai, polinkis puošti namus, kontroliuoti vyrų finansus, rinkti parduotuvėse įvairius nereikalingus daiktus, šokti naktimis pasileidus plaukus: visa tai nuo seno audrino inkvizitorių protus ir poetų jausmus. Prisiminkime Valpurgijų naktį. Ir noriu pabrėžti, nors moterys yra mūsų civilizacijos ir imperijos kūrėjos bei bendrakeleivės, tačiau kai kurie jų įpročiai kelia teisėtus klausimus ar joms pakeliui kartu su mumis kuriant Britanijos šlovę.

Savaime suprantama nėra jokių abejonių dėl karalienės Viktorijos tinkamumo Britų imperijai, tesaugo ją Dievas.

Džentelmenai salėje paploja, skystai ir trumpai, didžioji dalis džentelmenų sustingę kėdėse vis dar nieko nesuprantančiais veidais.

Džentelmenai, kaip jau minėjau, tai mano viso gyvenimo darbas ir dabar, būdamas žilo plauko, slegiamas metų naštos, tik su grauduliu galiu prisiminti tyrinėjimų pradžią, jaunystę. Kaip jos tada kvepėjo ir žengė žeme kaip deivės! Rankos drebėdavo priėjus prie tyrimų objekto. Ir, kol metai nebuvo ištobulinę tyrimų technikos, tyrimai likdavo tik objekto vizualinio stebėjimo fazėje. Moterų nusistebėjimas – o tu kas toks ir patrauk rankas – vienu ypu nutraukdavo jaunojo mokslininko įkarštį.

Vėliau, žymiai vėliau, be graudulio negaliu prisiminti to beveik tuščio dešimtmečio iki Kristaus amžiaus. Nuo trisdešimt trejų tyrimai palengvėjo. Sunku pasakyti kas lėmė – nuoseklaus metodologijos tobulinimo pasekmė ar vis tik pagalbinės priemonės, kurios jau leido būti nepriklausomu finansiškai bei tyrimų objektams žadėjo įvairias jaukias laboratorines galimybes.

Ponai, skaudu pripažinti iššvaisčius visą savo ilgą gyvenimą moterų tyrinėjimui, ir, tyrimo pabaigai nenumaldomai artėjant, konstantuoti – neklasifikuojami tai objektai, nėra ten jokios loginės tvarkos ir niekada…
R. Dima

Tuo metu prasikalė pirmieji mano aštraus mokslinio proto nerimo ženklai. Kas vis tik renkasi: ar tyrimų objektai renkasi tyrėjus, ar mes, tie kurie aktyviai tyrinėjame slėpiningąjį moterų pasaulį. Lyg ir mes turėtume būti viršesni, mes esame visuomenės piramidės viršūnėje, tačiau jau smelkėsi nerami abejonė – tai mus reguliuoja ir analizuoja. Ir daro tai visai nemoksliniais, neracionaliais metodais, o ašaromis, meniškai išdažytais veidukais ir dūsavimais neaišku ko. Būdamas stipriu protiškai bei fiziškai vyru ryžtingai atmečiau tokią galimybę. Tiesiog negalėjau tuo patikėti. O juk jau žinojau iš istorijos apie admirolo Nelsono problemas. Žiauriausios problemos admirolui kliuvo ne mūšių lauke, o moterų fronte. Neminėsiu kitų mūsų didžiavyrių, kurie švaistė jėgas tame fronte.

Taigi, matau keli džentelmenai jau nerimsta krėsluose, laukdami mano tyrimų išvadų. Galiu užtikrinti – jos bus pranešimo pabaigoje. Išvados apibendrins viso mano gyvenimo tyrimų rezultatus.

Pirmiausia bandžiau jas klasifikuoti. Garsusis švedų mokslininkas Karlas Linėjus sugebėjo klasifikuoti visą gyvąją gamtą, nuo amebų iki sekvojų, tačiau būdamas labai išmintingas moterų neklasifikavo.

Aš pabandžiau. Klasifikuoti pagal išvaizdą. Bet tai pats netvariausias jų klasifikavimo būdas. Jos kinta taip dažnai kaip diena ir naktis. Buvo tamsių garbanotų plaukų – tapo šviesiomis lygiaplaukėmis švedėmis. Žavėjo apvaliomis formomis – puolė į dietas ir dabar linksmai barška kaulais, dardėdamos karietomis per Londono mero amžinai nesutvarkomas gatves. O juk patogiau gyventi minkštai, ar ne?

Vėliau bandžiau klasifikuoti pagal charakterio ypatybes. Bet nespėji užrašyti stebėjimų į laboratorinį žurnalą ir jau pakito charakteris. Rytą ridinėjosi kamuoliniais žaibais kaip Ugnies žemėje, vakare murkia švelnia katyte. Jokio vienodumo ar nuobodaus tolygumo kaip Takla Makano dykumoje.

Garsusis Azijos dykumų tyrinėtojas seras Fitcsimonsas pakyla iš vietos ir protestuodamas eina į bufetą. Iš sero įžeistos nugaros tiesumo visi supranta, jis ten išgers mažiausiai du dvigubus viskio.

Noriu atkreipti susirinkusiųjų geografų dėmesį – aš niekada nepasidaviau. Kaip ir dauguma čia susirinkusiųjų atkakliai tęsiau savo tyrimus per audringus gyvenimo okeanus.

– Per lovas, – staiga rikteli nežinomas draugijos naujokas iš paskutiniųjų eilių ir tuoj pat pat geografų draugijos tvarkos palaikytojų išvedamas iš salės už parankių.

Dima Regimantas

Džentelmenui iš paskutinės eilės norėčiau atsakyti:

– Taip, ir ten, bet ten būna žiauriai audringa, kaip ir atviroje jūroje. Tegu žino jaunuolis, kas jo laukia ateityje, tave gali rimtai pakratyti ne tik Horno rage!

Džentelmenai ilgai ploja, kai kurie net atsistoję.

Mes brendome, tai yra aš tyrinėjau savo tyrimų objektus sendamas kartu. Nepasukau klaidingu ir daugelio šio bei to pasiekusių vyrų klystkeliu. Nepuoliau prie žymiai jaunesnių egzempliorių, viskas su jomis taip pat, net blogiau. Tai tik labai blizgantis saldainio popierėlis, o įdaras kartus. Likau su savo amžiaus tyrimų objektais. Savotiškai ištikimas. Bet ar kas nors laboratorijoje keitėsi. Ne, tvyrojo ta pati įtampa, kurią galima išmatuoti naujuoju garbingojo Ampero (labai gaila, kad prancūzas) prietaisu. Taip, naudojau visus šiuolaikinio mokslo naujausius pasiekimus. Bet jos tik kikeno ir šaipėsi. Jos jau turėjo vaikų ir net anūkų, bet net ampermetrai negalėjo jų išaiškinti ir klasifikuoti.

Ponai, skaudu pripažinti iššvaisčius visą savo ilgą gyvenimą moterų tyrinėjimui, ir, tyrimo pabaigai nenumaldomai artėjant, konstantuoti – neklasifikuojami tai objektai, nėra ten jokios loginės tvarkos ir niekada…

Ties šiuo daugtaškiu rankraštis nutrunka. Matome kaip bandymai tyrinėti moteris it geografijos mokslo šaką patyrė fiasko. Kaip moderniųjų laikų žmonės rūsčiai smerkiame pseudomokslininką geografą-moteristą. Kažkoks mizoginas ir nešiuolaikiškai mąstantis žmogus – patinas.

Kita vertus ko tikėtis iš atsilikusio XIX amžiaus brito imperialisto...

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją