Menas ir emociniai išgyvenimai, kūrybinės kančios ypatingi dalykai. O kūrybiniai apmąstymai yra būtini, kiekvienas žmogus, o ypač kūrėjas, juos priima, kaip normą, dėsnį be kurio negalima judėti į priekį, o supanti aplinka pilna gražių, didelių, o kartais – mažiausių dalykėlių, kuriuos reikia pažinti, pajausti, o kurianti siela, dar geba ir pavaizduoti, išlieti emocijas spalvomis.
„Sustok, pabūk tyloje, atsiribok nuo didelio triukšmo! Emociniai pokyčiai, išgyvenimai – nėra blogai!“– sako Glory-G, arba kitaip, Gabrielė Bernadeta Pocevičiūtė. Mergina, gyvenanti Klaipėdoje yra sveiko gyvenimo būdo kuratorė, propaguojanti veganizmą, taip pat menininkė vedanti meditacijas. Moteris, kuri tau padės susipažinti su pačiu savimi. Juk menas ir meditacija – tai pagrindiniai raktai, kurie padeda atrakinti visas tave varžančias spynas.
Kūrėją menas traukė nuo mažumės, tai prasidėjo tuomet, kai vaikystėje gavo vandeninių dažų. Spalva, potėpiai, linijų žaismas traukė, o vėliau virto gyvenimo būdu. Prasidėjo įvairių dailininkų piešinių tyrinėjimai. Ji išbandžiusi įvairias tapybos technikas – pasirinko ryškiaspalvį tapymo būdą. Jos kūryboje vyrauja potėpių laisvė, ryškios spalvos, linijų žaismas. Linija gali būti gilesnės arba iškilesnė, plona, ar kelių sluoksnių. Įdomu kodėl taip? Visa tai palietus paveikslą, leidžia pajusti judesį, potėpiai, spalvos tampa gyvos – judančios, šokančios, jos atskleidžia kūrėjos jausmus, pasakoja nuotaiką, o žiūrovai, kiekvienas savaip gali išgirsti menininkės istoriją.
Glory-G. dar vaikystėje suprato, kad tapyba yra jos gyvenimo varikliukas. Tačiau džiaugsminga, šviesos, tyrų spalvų pripildyta kūryba neįmanoma kai galvoje sukasi, dūzgia vien pilkos, niūrios mintys. Meilė sau, o vėliau ir aplinkai, ieškojimai savęs mene, padėjo suvokti gyvenimo prasmę, atrasti dalykus, kurie teikia džiaugsmo, laimės. „Žmonės dažniausiai pamatę mano piešinius sako – pieši kaip Van gogas – tikriausiai dėl to, kad mano tapyboje yra perteikiamas judesys, gyvos linijos, saulės šviesa, ryškios spalvos, paveiksluose nėra formų“. Menininkės piešiniuose daug ekspresijos, jausmo, nuotaikos, spalvų. Ji tapo paveikslus pirštais, tuomet, kai yra laiminga, kupina džiaugsmo po meditacijų. Kūrėja akcentuoja, kad tapymas pirštais ypatingas tuo, kad galima justi pulsuojančią gyvybę kūrinyje. Dauguma dailininkų į savo menus, naujus kūrinius įdeda didelę dalelę savęs: svyruojančias nuotaikas, baimes, išgyvenimus.
Gabrielė užsiminė, kad pradėjo medituoti prieš daugiau nei dešimt metų. 2008-aisiais. Meditacija į merginos gyvenimą atėjo kaip paskutinis išsigelbėjimas nuo patiriamo streso.„ Panirau į meditaciją, kai nepadėjo alkoholis ar cigaretės“, – juokauja menininkė. Ji tikina, kad priklausomybės dar labiau blogina, o ne pagerina esamą situaciją, jos ne išeitis. Tuo metu mergina turėjo labai daug asmeninių bėdų, todėl „save atrado“ meditacijoje. Ir po pirmo apsilankymo meditacijos sambūryje suprato – sveika gyvensena, dvasinės praktikos yra tikras išsigelbėjimas, ko link ėjo, ko ieškojo kurianti siela.
„Nuo 2008 m pavasario prasidėjo mano gijimo kelias. Atsisakiau cheminių vaistų, suvaldžiau alergiją ir tarytum iš naujo atgavau anuomet ligotus savo organus. Dabar myliu save labiau nei bet kada anksčiau“, – sako Gabrielė. Jos nuomone, kiekvienam žmogui labai svarbu išmokti ramiau reaguoti į viską, vidinius demonus ar negatyvią aplinką. Reikia visada rasti jėgų kurti gražią, saulėtą realybę, o ne tūnoti niūrioje pilkumoje. Gėlės, drugeliai, augalai ir visa gamtos apsuptis yra vienas iš Gabrielės meditavimo erdvių. Labai natūralu, kai žmonės yra menininkai yra iš prigimties, geba save realizuoti, išplėsti į visas pasaulio puses. Labai gražu, kad žmonės nori būti žinomais ne tik vieno miesto mastu, bet ir plačiau.
Reikia ieškoti ryšio tarp savęs ir to, ką mes darome, ko siekėme šiame ir ankstesniuose savo savo gyvenimuose, sapnuose. Norai, svajonės, išsakyti ieškojimai materializuojasi, nes yra visata, kuri mus visada išklauso ir yra šalia mūsų. Mūsų mintis visata visada atspindi. Todėl Gabrielė jaučia ryšį ne tik su gamta, menu, per meditacijas ji susilieja su visata. Sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Todėl mergina save „spaudžia“ , kad reikia judėti pirmyn, nes gyvenimas nėra tik juoda ir balta, yra ir kontrastas tarp šių spalvų. „Nemoku dar šimtu procentų pasitikėti visata, todėl norėčiau priprasti prie to, kad viskam yra savas laikas. Visata duoda tai, ko dabar labiausiai reikia tobulėjimui ir ruošia tave tavo paties norų pildymuisi“, – apie gyvenimo dėsnius pasakoja jaunoji kūrėja.. Jauna menininkė ateityje save mato pačios įkurtose dailės dirbtuvėse. Tose dirbtuvėse būtų daugiau dažų, darbų. Jos didžiausias noras ir pagrindinė svajonė, kad kiekvienas žmogus, prisilietęs prie jos paveikslų džiaugtųsi atradęs gabalėlį gyvybingumo, jausmų energijos jos piešiniuose.
Graži, šilta ir maloni istorija apie ką tik atrastą menininkę, meditacijos ir savęs paieškų kuratorę Glory – G. Parodžiusi savo spalvingus tapybos darbus, atvirai pabendravusi apie gyvenimą, jausmus ir kūrybą, mano pašnekovė palinkėjo gebėti priimti save tokius, kokiais esate. Niekada nebėgti nuo savęs ir savo tikrojo pašaukimo. Viską, ką mes turime savyje, tai tikrai ne be reikalo. Visos duobytės – mūsų supergalios – turi būti atskleistos, o ne užgniaužtos savyje.. Jas naudojant galime ir turime padaryti pasaulį geresniu. Svarbu kaskart prisiminti, jog saulė šviečia, nors ir už debesų. Todėl kiekvienas iš mūsų turėtume žinoti, kad viskas yra įmanoma. Nereikia abejoti dėl savo sprendimų – karštas noras ir atkaklus ryžtas padeda pasiekti kartais net ir sunkiai įsivaizduojamus dalykus.
