Žinoma, tokių per slenkstį neįleidžiu, bet jie, jausdami smegenų mankštos abstinenciją, nutaisę kankinių veidus, slankioja aplink saloną, baidydami sveiko ir nepriklausomo proto klientus.

Supratusi, kad tokia padėtis sužlugdys verslą, ieškojau išeities ir ją radau. Kadaise Amerikoje būdavo rengiamos nuskriaustųjų eitynės dėl paguodos prizo-pyrago (cake-walk), vėliau tapusios smagiais pramoginiais liaudies šokiais. Nusižiūrėjusi į amerikiečius, keikvoką kieme surengiau ir aš – pasiūliau eitynes dėl siurprizo, kas greičiau iškeps žalstiečių užmaišytą trečiąjį biudžeto pyragą. Suprantama, įrengiau ir Savitarnos kasą, kad šios intelektualinės paslaugos vartotojai už ją susimokėtų. Bet netrukus paaiškėjo, kad trečiasis biudžeto padalijimas jau niekam nerūpi, vis tiek šaukštai po pietų – tam davė, anam davė, o trečiam neliko… Daug aktualesnis valdžios viršūnių karas dėl Narkevičiaus kotletų. Premjeras net žadėjo sudaryti darbo grupę, kuri nustatys, ar susisiekimo ministrui pavyko juos gerai suvirškinti.

Štai kokie dalykai dedasi Lietuvoje tuo metu, kai Davose milijardieriai tariasi su milijonieriais, kaip elgtis su viduriniąja klase. Tiesa, šio turtuolių forumo dalyviai irgi skundėsi, kad vietos restoranai gerokai kilstelėjo kainas, bet čia kaip koks Kindziulis priėjo Narkevičius ir pamokė: „Jerunda. Aš niekada nemoku.“

Ėmę skaičiuoti svetimus pinigus, proto abstinentai užsisvajojo, kaip galėtų tapti turtingais ir laimingais. Sakė girdėję, kad Jeilio universitete yra dėstomas net specialus Laimės instruktažo kursas, kurį išklausius gaunamas diplomas. Bet faktai rodo, kad moterys tampa laimingos ir be studijų, – antai buvusi trečioji Romano Abramovičiaus žmona Darja (53 m.), kurią šis nuviliojo nuo kažkokio tenisininko, tiek mažai kalba ir taip įdėmiai klausosi, kad lengvai apsuko galvą dar vienam milijardieriui – ištekėjo už graiko Stavro Niarcho III (34 m.).

„Laimės nėra ir negali būti! Jeigu į mane šluostosi kojas, tai ką jau kalbėti apie paprastus žmones? – teiravosi nepaprastas žmogus Gražulis. Seimo narys neslėpė, kad net sekamas VSD, persekiojamas STT elgiasi nepaprastai – užuot mėtęs pėdas, kad išvengtų seklių, pats juos užpuola, kad demaskuotų. Tačiau šie atsikeršijo – sužalojo pirštą, koją, suplėšė kelnes (įdomu, kokių įkalčių ten ieškojo?)…

Pasiguodęs, bet paguodos nesulaukęs, parlamentaras išdūmė į plenarinį posėdį. Ir gerai padarė, nes netrukus užklydęs svajonių humoristas Juozapas E. pradėjo ne laiku ir ne vietoje aiškinti, kodėl valdžioje vis daugėja besmegenių. Pasirodo, dėl visko kalta klimato kaita. Anksčiau dėl grožio ar pramogos nusilipdydavome po keletą tokių ir laikydavome kieme iki pavasario, bet dabar žiemos pasidarė be sniego, nusilipdyti nėra iš ko, o gamta nemėgsta tuštumos: „Tai pirmas tvermės dėsnis – gali pasikeisti besmegenių formos, buvimo vietos, net kadencijos laikas, bet jų kiekis lieka tas pats.“

„Štai kodėl Plokščių girininkijos eigulys ant lapuočių medienos aptiko sniego plaukus, panašius į cukraus vatą! Šis nepaprastas gamtos reiškinys – baltutėliai kristalai susiformuoja esant žemesnei negu 0 laipsnių temperatūrai, bet nesant sniego. Kaip tik šiomis dienomis Prezidentas lediniu žvilgsniu pervėrė Premjerą, primindamas, kad politinė žiema toli gražu nesibaigė“, – politinį pasjansą dėliojo klimatologas. Jo teigimu, apklausų statistika, kuri nemeluoja, aiškiai rodo, kad Prezidento gerbėjai atkuto lyg barsukai po gilaus miego, Premjero šalininkai pakriko tarsi Grigo bitės, o partijų rėmėjai laikosi stabiliai kaip ant kalno mūrai.

„Netikėkite mulkiams skirtais reitingais! – sugėdino kolegas paranojikas, graužiamas abstinencijos. – Klastojami net prieskoniai, juo labiau politiniai. Verčiau kalbėkime, kas kaltas ir ką daryti.“

Tema buvo pernelyg sunki neišmankštintoms smegenims, todėl debatai vėl natūraliai grįžo prie laimės temos. Vienas nelaimingasis pasidžiaugė, kad vyrų laimė bent kol kas dar nebus varžoma – baudžiamoji atsakomybė moterų pirkėjams negresia. Teisingumo ministerija mano, kad sekso už pinigus fondams užtektų susimokėti baudą.

– Koks atlaidumas ir aplaidumas! Lyčių lygių galimybių atžvilgiu reikėtų sodinti abi puses, jeigu jos guli. Štai Rusijos saugumo tarnybos įkalčių pirmiausia ieško lovose – pavyzdžiui, opozicionierės Anastasijos miegamąjį 5 mėnesius stebėjo per vaizdo kameras. O mūsiškiai skystablauzdžiai smulkinasi – net narsusis sveikatos reformatorius Aurelianas opozicionierę, europarlamentarę Rasą viso labo užblokavo feisbuke…

Visiems karštai ginčijantis, kuo laimė skiriasi nuo baimės, vienas savanoris abstinentas, įsitaisęs nuošaliai, rašė rafinuotą skundą prieš Šimašių: „Jeigu Lietuvos sostinę lyginsime ne su kokiais Zasranskais ar Urodskais, bet su išblizginta Rusijos sostine, tai Vilniaus miegamųjų kvartalų kiemai atrodys lyg trečiojo pasaulio šalies, kurioje neseniai baigėsi karas...“ Skundą, matyt, įteiks Zuokui kaip paguodos prizą...

Tiesiai iš svetimo miegamojo
Krescencija ŠURKUTĖ