Kalvis tuo metu gyveno kaime Vidžemėje, netoli nedidelio miestelio. Galbūt dėl to, kas nutiko, kalti buvo vakarėliai, kuriuose keletas jaunuolių rūkė marihuaną. „Man buvo 18 metų, tuo metu viskas atrodė labai priimtina iki dienos, kai supratau, koks mažas žingsnelis yra iki tapimo nusikaltėliu. Kiek nedaug reikia padaryti,“ – sako Kalvis. Visą ligšiolinį gyvenimą jis sportavo, be to, paskutiniuosius ketverius metus užsiiminėjo daug fizinių jėgų reikalaujančiu motokrosu. Natūralu, kad šeimos narių ir draugų akyse Kalvis buvo sportininkas, o ir pats save jis tokiu laikė. „Tuo pačiu metu galėjau save vadinti ir nusikaltėliu, nes buvau įkalintas,“ – priduria jis.
Tiesa, Kalviui buvo skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė dviem su puse metų už narkotinių medžiagų platinimą ir laikymą. Dabar jau praėjo šešeri metai – pakankamas laikas, kad būtų galima pažvelgti į tai, kas įvyko. Šiandien pažvelgęs atgal jis šiuos įvykius vadina gyvenimo pamoka, kuri „iš tiesų buvo švelni“, ir jį, gali būti, tinkamu metu nukreipė teisinga kryptimi.
Realaus laisvės atėmimo bausmė paaugliams ir jaunuoliams, remiantis pastarųjų metų Latvijos bausmių politika, taikoma retai, įvairias bausmes kasdien atlieka tūkstančiai nuteistų mūsų visuomenės jaunuolių. Tokios bausmės reiškia Valstybės probacijos tarnybos (VPT) priežiūrą. „Labiausiai tikėtina, kad dauguma pažeidimus darančių jaunuolių į įkalinimo vietą nepatenka. Apskritai tai yra paskutinė vieta, kur vaikai ir jaunuoliai turėtų patekti. Deja, kai kuriuos kelias į tas įstaigas vis dėlto nuveda,“ – sako psichologė Krista Skara, VPT Resocializacijos departamento Probacijos programų skyriaus vadovė.
Tiesa, esama ypač sunkių nusikaltimų, už kuriuos Baudžiamasis kodeksas numato tik realią laisvės atėmimo bausmę – tai yra išprievartavimas arba žmogžudystė, ypač jei konstatuota kaltę sunkinančių aplinkybių. „Arba jaunuolis iš tiesų yra nesustabdomas ir nuolatos kažką pridirba. Jei Probacijos tarnyba su juo nesusidoroja, jis nesilanko ir nebendradarbiauja, tada teismas pakeičia bausmę,“ – sako VPT atstovė.
Tačiau kaip vyksta bausmės atlikimas gyvenant visuomenėje? „Tai reiškia, kad jie eina į mokyklą, jų gyvenimas yra toks pat kaip ir kitų jaunuolių, tačiau jiems taikomi apribojimai. Viskas priklauso nuo to, ką jie yra padarę. Viena didelė nusikaltimų grupė, už kurią jaunuoliai dažniausiai baudžiami, yra įvairaus pobūdžio vagystės. Nedidelės vagystės, taip pat tyčinis turto niokojimas – už šiuos nusikaltimus jaunuoliai dažniausiai sulaukia bausmių. Ant kojų šiems nusikaltimams lipa plėšimai; tai reiškia, kad buvo glaudesnis kontaktas su auka, tačiau tokių atvejų yra mažiau,“ – aiškina Skara. Latvijoje dažniausiai skiriama bausmė yra viešieji darbai.
Izoliatorius ir „tokia pamoka“
„Buvau pardavęs penkis gramus marihuanos, jos pirkėjas buvo sulaikytas,“ – pasakoja Kalvis. Tai buvo pirmas ir vienintelis kartas. Birželio 18 d. vakare, kai buvo apieškotas jo kambarys ir automobilis, atrodė, kad policininkai yra šiek tiek nusivylę. „Jie visiškai nieko nerado. Tuščią maišelį ir vyniojimo popierėlių, tačiau nieko tokio, už ko jie galėtų užsikabinti. Tada viskas baigėsi, ir jie pasakė: „Na, teks tau važiuoti su mumis. Bus tau džiaugsmo!“ Man uždėjo antrankius, ir aš buvau sulaikytas 48 valandoms,“ – atsimena jaunuolis.
Į policijos nuovadą jis buvo nuvežtas apie pusiaunaktį, buvo apklausiamas, o apie antrą–trečią nakties pateko į izoliatorių. „Iš ryto izoliatoriuje pabundi – ir tada prasideda. Kai klausi sargybinio, kada tave išleis arba kiek yra valandų, jis nieko nesako: „Nežinau.“ Arba apskritai neatsako. Tai laikas, kai tu sėdi tarp keturių sienų ir pradedi galvoti, kur dabar tave gyvenimas nublokš. Tu esi pabaigęs mokyklą ir galvoji, kad dabar bus motokroso sezonas. Kad viskas vyksta, kad viskas kaip įprastai, tačiau še tau: tu esi izoliatoriuje, beveik kaip kalėjime,“ – svarsto Kalvis. Atsisveikindamas vienas policininkas pasakė, kad tai pamoka man, ir pridūrė: „Jei rūkai, tai sėdėk namie ir rūkyk, o jei pradedi prekiauti, visa tai gali labai blogai baigtis.“
Tėvai buvo nusivylę ir pikti. „Viskas buvo iškalbėta, apkalbėta, gyvenome toliau, o tada jau ir pačiam prasidėjo sąžinės priekaištai. Pačiam visa tai reikėjo priimti,“ – sako Kalvis.
Kaip priėjo iki marihuanos ir kaip iki prekybos ja?
„Aš dabar norėčiau pasakyti taip, kaip tuo metu visi sakė ir vis dar sako: „Marihuana yra blogis, blogis, blogis.“ Tada tu vieną dieną parūkai ir supranti, kad nėra jau taip blogai, kaip tau pasakoja namuose ar mokykloje. Nėra taip, kad tau pasimaišo protas ir tu tampi beprotis,“ – pradeda Kalvis. Pavartojęs jis niekada nesėsdavo prie vairo – nei mašinos, nei motociklo. Vakarėliuose draugai rūkė ir jis kartkartėmis užtraukdavo. „Taip būdavo tik savaitgaliais. Kasdien gyvenau su tėvais, kasdien ir negalėčiau sau to leisti,“ – sako Kalvis.
Taip prieiname ir prie kito klausimo. Vienas gramas „žolės“ jaunuoliui atsieidavo gana nemažus pinigus. Tačiau jei nusiperki iškart dešimt gramų ir aštuonis parduodi, du lieka paties vartojimui – taip buvo apskaičiavęs. „Pats galėsiu rūkyti nemokamai ir neišleisiu pinigų,“ – samprotavo jis. Minčių apie tai, kiek galėtų užsidirbti per dieną, realizuodamas šį savo planą jis neturėjo. Tą dieną jis buvo su kažkokia kompanija. „Tas vaikinas su draugų draugais susitiko: „Ar tau nereikia dešimt gramų pigiai?“ – manęs paklausė. – „Žiūrėk, tikrai už gerą kainą.“ Tuo metu kišenėje turėjau pinigų ir pagalvojau: „Ei, galiu sau tai leisti. Pažiūrėsiu, kaip seksis. Galvoje aš jau buvau apskaičiavęs, kad turėtų apsimokėti. Tik neįsivaizdavau, kaip blogai tai gali baigtis,“ – sako Kalvis. Marihuaną jis pardavė gerai pažįstamam žmogui, kurio pokalbių klausėsi policija. Pakeliui namo iš Kalvio jį sulaikė kriminalinė policija.
„Visa tai sukrito į krūvą ir atsitiko netinkamu metu. Arba kaip tik tinkamu... Jei nebūčiau sulaikytas būdamas 18 metų amžiaus ir tas sandoris būtų pavykęs, galbūt ir toliau tuo užsiimčiau. Todėl dabar manau, kad gavau tokią pamoką, kuri man buvo reikalinga vasaros pradžioje, prieš išvykstant į Rygą. Šią pamoką gana greitai išmokau – ne, manęs tai nedomina. Pakeičiau savo mąstymą,“ – sako Kalvis.
Ar nebijojai prekiauti? „Žinoma, buvo baisu,“ – atsako jis. Be to, prieš šį įvykį jis buvo girdėjęs apie kažkokį vaikiną, kuris taip pat buvo sulaikytas už platinimą. „Aš buvau pamąstęs: o jei pas mane į namus pas mamą ir tėtį ateitų, kaip blogai tai būtų? Ir lygiai po mėnesio aš jau sėdėjau izoliatoriuje.“
Jokių pažeidimų probacijos metu
Teismo posėdis įvyko tų pačių metų lapkritį. Teismas nutarė skirti dvejus su puse metų laisvės atėmimo lygtinai, t. y. leido bausmę atlikti laisvėje. Kalviui tai buvo ne tik pirmasis nusikaltimas, bet ir apskritai pirmasis pažeidimas.
Teismo sprendimu taip pat buvo skirta Valstybės probacijos tarnybos priežiūra. Tai reiškia, kad kas savaitę reikėjo vykti į tarnybą atsiskaityti, ką veikia, taip pat buvo tikrinamos ir gyvenimo sąlygos. Be to, reikėjo gyventi tvarkingai, o tai reiškia – be jokių, net ir administracinių, pažeidimų. „Kai aš 2014 m. atvykau į Rygą ir pradėjau studijuoti, buvau gavęs baudą už tai, kad kirtau gatvę per raudoną šviesą. Probacijos tarnyboje dėl to reikėjo rašyti pasiaiškinimą. Jie sakė: dar keletas tokių baudų ir tavo bausmė gali būti pratęsta. Per metus dar kažkoks Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo – už visa tai man tekdavo atsiskaityti Probacijos tarnyboje. Reikėjo iš tiesų gyventi protingai, kad nebūtų nė mažiausių pažeidimų, jau nekalbu apie kažką tokio (prekybą ir pan. – red.),“ – sako Kalvis.
Nors ir galima pamanyti, kad, palyginti su bausmės atlikimu kalėjime, bausmes atlikti gyvenant visuomenėje yra lengva, iš tiesų jaunuolius jos stipriai apriboja. Pavyzdžiui, viešieji darbai. „Tai nelengva – darbo dienomis eiti į mokyklą, o šeštadienį eiti atlikti viešųjų darbų,“ – aiškina VPT atstovė Krista Skara. Jei nevykdys laisvėje taikomos bausmės, jaunuolis gaus realią laisvės atėmimo bausmę. Tarnyba šiai populiariausiai bausmei atlikti stengiasi parinkti darbovietę, kurioje nėra tik darbas, bet ir galimybė ten sutikti kokį charizmatišką darbdavį, kažko išmokti ir, labai įmanoma, pasibaigus bausmės laikui pasilikti ten dirbti.
Akrobatinis važiavimas atvėrė naujų krypčių
Dabar jau praėjo keleri metai, kai Kalvis atliko bausmę. Paklaustas, kaip tai, kas įvyko, gali atsiliepti ateičiai, jis atsako: „Na, tarkime, prezidentu aš tapti jau nebegaliu. Eiti kažkokias aukštas ir svarbias valstybines pareigas, manau, taip pat nebegaliu.“
Kaip portalui „Delfi“ nurodė teisės mokslų daktarė Ilona Kronberga, apribojimai dėl teistumo, užkertančio kelią eiti tam tikras pareigas, nustatyti daugiau nei 50 teisės aktų, susijusių, pavyzdžiui, su teismu, prokuratūra ir kitomis teisėsaugos institucijomis. Remiantis pareigūnų statutu, Kalvis tikrai negalės dirbti, pavyzdžiui, policijoje, nes buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Valstybės prezidento rinkimų įstatymas numato, kad šalies prezidentu negali būti renkamas asmuo, „nuteistas už tyčinį nusikaltimą, išskyrus asmenį, kuris yra reabilituotas arba kurio teistumas yra panaikintas“. Teistumas, atsižvelgiant į paskirtą bausmę, po kurio laiko yra panaikinamas. Kronberga teigia, kad kuo didesnė bausmė, tuo daugiau laiko turės praeiti iki panaikinimo. Tiesa, įstatymu taip pat numatyta, kad valstybės prezidentu galima rinkti nepriekaištingos reputacijos Latvijos pilietį, o tai tam tikrose situacijose galėtų būti labai svarbus klausimas.
Paskutiniaisiais metais vaikinas darbo neieškojo, jis turėjo galimybę užsiimti savo aistra – motosportu, arba, tiksliau – akrobatiniu važiavimu. Vieną sezoną jis praleido kaip šio sporto atstovas, keliavo po pasaulį, treniravosi Ispanijoje, vyko į renginius Indonezijoje, Rusijoje.
Viskas prasidėjo nuo to, kad socialiniuose tinkluose jis sekė Martinį Aleksandrovičą, kaip Kalvis sako, ne tik geriausią, bet ir vienintelį Latvijos akrobatinio važiavimo atstovą. „Iš kaimo atvykęs į Rygą, savo laisvalaikį galėjau užpildyti kažkaip kitaip. Atsirado daugiau galimybių, aplink – jauni žmonės. Supratau, kad galima daug ką padaryti. Tada vieną dieną susiėmiau ir užkalbinau Martinį Aleksandrovičą, sakiau: „Ar pamokysi mane akrobatinio važiavimo?“ Tai nutiko 2016 m. vasarą. Ir jis pasakė: „Taip, važiuojam treniruotis.“
Akrobatinis važiavimas – tai šuoliai motociklu 12 metrų aukštyje, kur kiekvienas kritimas gali būti „labai didelis“. Pavojingas sportas, kuriame yra daug adrenalino, ore reikia apsukti apie 100–110 kilogramų sveriantį motociklą. „Esu buvęs ir dirbtinai sukeltoje komoje, susilaužęs abi kojas dviejose vietose, dar vis sveikstu po šių traumų. Mano motociklas subyrėjo ore, aš iš 12 metrų aukščio nukritau ant molio paviršiaus,“ – pasakoja Kalvis.
Kai per treniruotes „atsišokinėja“, į namus per apgyvendintą vietą jis važiuoja ne greičiau kaip 30-40 km/h greičiu, tad draugai dažnai klausia: „Kodėl taip lėtai?“ „Tiesiog jaučiuosi išsisėmęs. Sportuojant reikia labai susitelkti, nes griūsi dėl mažiausios klaidos. Ir tada, kai viskas pradeda pavykti, adrenalinas labai užpildo. Patinka jausmas suktis su motociklu, salto yra pavojingas, baimės – daug. Kai atlikau pirmąjį atbulinį salto, tai buvo pirmasis žingsnis. Naktį nemiegojau, rankos drebėjo jau nuo ryto. Pačiam yra labai baisu, tačiau priverti save, visa tai išgyveni ir tada viskas pavyksta. Kai nusileidi, apima labai malonus jausmas ir užlieja stiprus adrenalinas,“ – pasakoja Kalvis.
Dabar jam tikrąja to žodžio prasme reikia atsistoti ant kojų po paskutinio sunkaus kritimo pernai kovą. Jis tęsia treniruotes.
Kodėl būtent jaunuoliams būdinga didelė recidyvo rizika?
VPT atstovė Krista Skara, kalbėdama apie savo kuruojamus žmones, pabrėžia, kad labai svarbu yra pastebėti kiekvieną vaiką ir jaunuolį, išgirsti kiekvieną pasakojimą. „Vienam vaikinui tai buvo pirmas, tačiau pakankamai sunkus kartas, kai jis įkliuvo pramogaudamas su draugais. Išgėrė, kartu sumąstė kažką sudeginti, sulaužyti, kažką pavogti. Ir tai greičiausiai paskutinis kartas jo gyvenime, kai jis kažką tokio iškrėtė. Kitam galbūt yra nuobodu, dar kitas yra neprižiūrėtas, tada jis supranta, kad nėra ką gyvenime veikti ir bent jau taip gali gauti adrenalino, pajusti, kad kažką gali, kad yra stiprus. O dar juo kažkas žavisi ir uždavinėja klausimus, pradeda domėtis,“ – pasakoja Probacijos tarnybos atstovė.
Jos vadovaujamoje probacijos programos grupėje jauniausiam asmeniui yra 17 metų, kiti yra vyresni, pavyzdžiui, 20–24 metų amžiaus. Sulaukę 20 metų amžiaus, dauguma gailisi dėl to, ką padarė. „Jaunuoliai dažnai pripažįsta: tas laikas (14, 15, 16 ir net 17 metų) – tai metas, kai pats apie nieką negalvojai, nė neturėjai galimybių galvoti. Tik dabar, sulaukę 20 metų, susimąsto, kaip visa tai buvo kvaila. Jie sako: tu nieko tokio amžiaus negali padaryti, tu negali pagalvoti, kaip tai paveiks tavo gyvenimą. Tavo smegenyse tiesiog nėra tokios funkcijos,“ – pasakoja Skara.
Kaip anksčiau portalo „Delfi“ publikacijoje yra pasakojęs vaikų psichiatras Nikita Bezborodovas, įvairūs potraukiai, įskaitant seksualinius ir agresyvius, subręsta anksčiau, o smegenų dalis, atsakinga už reguliavimą (gebėjimą stabdyti emocijas, planuoti, reguliuoti elgesį) – tik sulaukus 25–26 metų amžiaus.
„Jei kalbame apie vaikų ir jaunuolių grupę, tai recidyvas bet kuriuo atveju bus didelis, tai taip stipriai nepriklauso nuo nusikaltimo, labiau nuo amžiaus tarpsnio ypatybių. Pavyzdžiui, standartinis skirtumas: jei keturiasdešimtmetis gali planuoti ir numatyti, kad praradęs darbą jis neturės už ką išlaikyti šeimą, tai penkiolikmetis galvoja: „Gyvenk greitai, mirk jaunas,“ – sako Krista Skara iš Valstybės probacijos tarnybos. Jei kas galvoja, kad kalėjimo bausmė jaunuolius išgąsdins ir bus ramybė ilgam laikui, tai specialistų patirtis rodo – neišgąsdins.
„Jie pradeda bijoti tik tada, kai atsiranda jausmas, kad gali kažką prarasti,“ – nurodo tarnybos atstovė. Šios paauglių ir jaunuolių amžiaus tarpsnių fiziologinės ypatybės yra svarbios. „Staigi nauda, impulsyvumas, negebėjimas įvertinti pasekmių, savo ateities – tai yra pagrindiniai dalykai,“ – paaiškina Skara. – „Pridėkite dar neigiamą socialinę aplinką ir turite komplektą, kad jis, nesulaukęs paramos iš artimųjų ir visuomenės, patenka į bausmių sistemą.“
Dažnai vieniši ir atstumti
Tiesa, tarnybos klientai jaunuoliai ateina iš skirtingos aplinkos. Pastebėta: kuo daugiau aplink bus kontrolės ir palaikymo, tuo dažniau jaunuolio mintys bus nukreiptos kitur. „Nedarys kvailysčių, tačiau patiks eksperimentuoti: pakeliauti, dalyvauti būreliuose, savanoriauti. Nukreipkite jo galvoje esantį balaganą kita kryptimi, kad jaunuolis vienas pats neišeitų iš proto. Dėmesio gali pritrūkti tiek turtingoje, tiek skurdžioje šeimoje. Kaip ir abiejose šeimose to dėmesio gali būti labai daug,“ – pasakoja Skara.
Taip pat labai dažnai jaunuoliai, patenkantys į bausmių vykdymo sistemą, niekuo nepasitiki, yra buvę emociškai atstumti, nepaisant socialinio statuso. „Yra jaunuolių, kurie savo tėvams yra sakę: „Aš jums įrodysiu, kad galiu patekti į kalėjimą.“ Šiuose žodžiuose tiek daug sąmyšio. Kitaip jis negali pajusti, kad jis yra lauktas vaikas, tėvams reikalingas vaikas,“ – pasakoja psichologė. Tai labai dažnai yra vieniši ir „nepastebimi“ jaunuoliai. Pavyzdžiui, vienas iš tarnybos kuruojamų jaunuolių, nuteistas už vadinamąjį turto sugadinimą, pasakė, kad jis ilgai buvo vienas, jis neturėjo draugų. „Jis pasakė tokią labai šiltą frazę: tada, kai neturi nieko, tu tiesiog paimi tai, kas yra arčiausiai. Jis šlykštėjosi tais žmonėmis, su kuriais kartu viską padarė, tačiau greta visada buvo ir jausmas, kad tu esi labai vienišas. Toks išstumtas iš bendraamžių rato, iš mokytojų tarpo. Jis nė nebuvo nesocialus, jis tiesiog buvo tylus, ramus,“ – pasakoja Skara.
Kad nustotų daryti pažeidimus ir sugebėtų įžvelgti kito elgesyje daugiau naudos, jaunuolis turi vystytis jo amžių atitinkančioje aplinkoje. Žinoma, turi turėti galimybę girdėti, matyti, jausti, mokytis, bendrauti su draugais, būti socialiniuose tinkluose – augti ir vystytis pagal savo amžių taip, kaip tai turėtų daryti bet kuris jaunuolis. Įkalinimas, kad ir trumpas, išmeta jį iš šio rato. „Viso šito negalima pereiti atbuline tvarka ir greitai susirinkti tai, ką esi praradęs,“ – sako Skara. – „Tu esi išaugęs ten, kur esi išaugęs. Tai – vienas kambarys, viena kamera, priešais – grotos. Toks tu ir būsi, kai iš ten išeisi. Yra ir gerų dalykų, kurių ten gavai, bet dar daugiau svarbių, gyvenimo etapą atitinkančių dalykų negavai.“ Dėl to Probacijos tarnyba skiria ypatingą dėmesį viešiesiems darbams, į darbą su jaunuoliais įtraukia mentorius ir savanorius iš sportininkų, taip pat muzikų ir kitų charizmatiškų asmenų aplinkos. Kaip savanoris su jaunuoliais dirba ir Martinis Aleksandrovičas, kuris anksčiau treniravo Kalvį.
