aA

Aš net nesu rašytojas, todėl nesuprantu, kodėl vieną birželio rytą einant po Geležinio Vilko tiltu, moters balsas kreipiasi į mane: „Viename iš savo romanų jūs rašote“ ir nepasako, ką konkrečiai. Cituojamus žodžius nutraukia zvimbiantis motociklas, praryja sunkvežimio nasrai, sutraiško padangų protektoriai. Praeinu patiltę ir mano ausis pasiveja klausimo galas „kaip kilo ši idėja?“. O po jo – tyla, kurios nemoku užpildyti, nes, kaip sakiau – nesu rašytojas. Ir tai varo mane iš proto.