Šiuos žodžius žmonės taria net neįsigilindami į jų prasmę, sako tarsi iš įpročio. Ką gi iš tiesų reiškia šis posakis? „Ką aš žinau“ – tai reikia „nieko aš nežinau, aš kvailas, aš nieko nespręsiu ir nieko negalvoju, ko jūs iš manęs, tokio kvailio norite, ir išvis – ką aš žinau“.

Štai meistras klausia moterytės, kokią spalvą ji norėtų pasirinkti savo svetainės sienoms dažyti. O ši ir atsako: „Ką aš žinau, o kokia jums patinka?“ meistras ir atsako: „Man patinka ši vatinka“. Ir teisingai atsako, nes moterėlė net savo pačios skonio nežino, nesugeba pasirinkti tai, kas jai patiktų. Čia meistras mat turėtų geriau už ją žinoti, kas jai patinka. Arba štai vaikas klausia tėvo: „Tėti, ką mes veiksime savaitgalį?. Tėvas atsako: „Ką aš žinau, klausk mamos“. Reiškia, jis nieko negalvoja, nesprendžia, viską už jį turi sugalvoti jo žmona. Jis – be nuomonės, jo paties žodis nieko nereiškia. Ir dar vienas pavyzdys. Darbe viršininkas prašo pavaldinių surasti kokios nors problemos sprendimo būdą. Šiems pernelyg sunku, o ir tingisi, kam čia daryti, jeigu galima nedaryti ir apsimesti kvaileliu: „Ką aš žinau, aš čia nieko nesuprantu“. Užuot imtųsi domėtis, tartųsi, spręstų, galvotų. Bet juk taip patogu likti nuošaly: „Ką aš žinau, aš durnas, manęs nelieskite“. Čia vėlgi tas pats baudžiavinis mentalitetas prasiverčia – nieko nuostabaus, ilgi baudžiavos amžiai ir sovietinė okupacija negalėjo praeiti be pėdsakų, negalėjo nepalikti žymės žmonių mąstyme, mentalitete. Juk jei apsimesi kvaileliu, tavęs iš tiesų nelies, tu niekur neužkliūsi, ramiai pratūnosi, gal ponas su lazda tau per kuprą neduos.

Tačiau, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Jeigu žmogui nuolat sakoma, kad jis kvailas, jis iš tiesų ims elgtis kaip kvailys. Tačiau jeigu jis pats save menkina, nuvertina, į viską žiūri apatišku žvilgsniu ir tik mykia „ką aš žinau“, jis iš tiesų tampa kvailiu. Tai yra neurolingvistinis programavimas, kuris gali būti žalingas, bet gali būti ir naudingas – žiūrint kaip ir kokiu tikslu tu jį naudosi. Neurolingvistinis programavimas padeda tiek pažįstant save, įteigiant sau ką nors – geras ar blogas mintis, tiek valdant kitų protus, darant įtaką – tiek gerą, tiek ir blogą. Štai kalk nuolat žmogui, kad jis yra kiaulė, ir žiūrėk, po kiek laiko, kriuksėti pradės. Arba kartok sau, kad tu esi kvailys ir „ką tu žinai“, – iš tiesų atbukinsi savo protą.

Čia pateikiau labai populiarų pavyzdį kaip vyksta neurolingvistinis programavimas neigiamu atveju. Galimi ir gerieji neurolingvistinio programavimo pavyzdžiai. Štai ryte atsikeli, prieini prie veidrodžio ir nusišypsai sau, pasakai, kad esi gražus. Ir tikrai tavo gera nuotaika tave ims puošti, gaminsis laimės hormonai, tu tikrai tapsi gražesnis, laimingesnis.
E. Rouge

Dar vienas įdomus ir labai paplitęs neurolingvistinio programavimo pavyzdys, kai tėvai, kalbėdami su savo suaugusiais vaikais ima mažvaikiuoti. Taip, tėvams vaikai visada liks jų vaikais, bet nereikia su jais elgtis kaip su žindukliais. Štai motina apie savo dvimetrinį sūnų sako – „mano kūdikis“. Taip ir norisi sakyti – ei, motin, atsipeikėk, kūdikiai lopšyje guli. O tas dvimetrinis sau smegeninėje užsiprogramuoja: aš savo mamai kūdikis, aš jai esu jos mažylis, tegu ji manimi rūpinasi kaip mažu vaiku, aš neturiu jokios atsakomybės. Taip nejučia tokiam sūneliui mamelė ir pradeda vadovauti maždaug tokiu stiliumi: aš tavo mama, aš tau gero noriu, aš nuspręsiu, su kuo tau draugauti, o tau vedus aš kontroliuosiu, kaip tu gyveni ir t.t.. Dar pasako taip: ką tu, vaike žinai, va, kai būsi mano metų, tada žinosi. Ir paskui vedęs keturiasdešimtmetis dėl kiekvienos smulkmenėlės lekia pas mamytę. Šeimoje prasideda įtampa, uošvienė ima vadovauti, ir tada jau gero nelauk.

Čia pateikiau labai populiarų pavyzdį kaip vyksta neurolingvistinis programavimas neigiamu atveju. Galimi ir gerieji neurolingvistinio programavimo pavyzdžiai. Štai ryte atsikeli, prieini prie veidrodžio ir nusišypsai sau, pasakai, kad esi gražus. Ir tikrai tavo gera nuotaika tave ims puošti, gaminsis laimės hormonai, tu tikrai tapsi gražesnis, laimingesnis. Arba štai žmogui sakai: tu sugebi, tu gali. Ir tikrai žmogus susiima, pasistengia ir tikrai gali. Tą patį galima sakyti ir sau: aš galiu, aš sugebėsiu, aš padarysiu. Ir, žiūrėk, ims ir pasiseks, ir tikrai sugebėsi, ir tikrai padarysi, ir nereikės kartoti to idiotiško posakio: „ką aš žinau“.

Neurolingvistinis programavimas taikomas ne tik buitiniame gyvenime, bet ir psichoterapijoje, planuojant laiką, reklamuojant prekes ar paslaugas, politikoje, viešai sakant kalbą, rašant straipsnius, vaidinant spektaklyje, valdant įmonę ar organizaciją, prekiaujant, užsiimant saviugda ir asmeniniu augimu, sportuojant ir netgi advokataujant. Neurolingvistinis programavimas toli gražu nėra hipnozė, priklauso populiariosios psichologijos sričiai, tačiau praktika rodo, jog yra labai veiksmingas, jo galia didžiulė. Neurolingvistinis programavimas gali padėti žmogui pozityviai mąstyti ir susidoroti su iššūkiais, geriau išnaudoti galimybes.

Neurolingvistinis programavimas taip pat pataria taip pat orientuotis į tuos, kurie yra tokie, kokiais tu norėtum būti, orientuotis į geresnius. Kaip teigia mokslininkai, kiekvienas žmogus turi savo reprezentacinę sistemą, kurioje užkoduota žmogaus patirtis. Ši sistema yra labai individuali ir turi daug modelių – tiek gerų, tiek blogų. Informaciją apie jį supančią aplinką, apie pasaulį asmuo gauna per savo jutimus – reprezentacinę sistemą. Duomenys, kurie gaunami, yra perduodami į centrinę nervų sistemą, ten ji apdoroja, ir ji formuoja žmogaus elgesį, nukreipia viena ar kita linkme. Prie savo reprezentacinės sistemos žmogus gali „prisijungti“ ir „atsijungti“. Jei jis „prisijungs“ prie gerosios programos, viskas bus puiku, tačiau jeigu prisijungs prie blogos ir kartos frazę „ką aš žinau“, tada nieko gero tegul ir nesitiki – sėkmė jį aplenks.

Todėl, kai išgirsite, kai jums sako „ką aš žinau“, atsakykite „užtat aš žinau“. „Atsijunkite“ nuo blogojo savo patirties modelio ir „prisijunkite“ prie gerojo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)