Įžanga

Pirmiausia tegul prabyla kaltintojai, reikalaujantys dvasios didybės.

KLAUSYK: Apie baugščią ir drąsią Vinco Mykolaičio-Putino širdį

„Putinas savo gyvenimo pakopų, užuolankų ir apšviestų rampų takuose [...] turėjo išskirtinę laimę [...] Tačiau jis nebuvo herojus, nei kankinio pavyzdys [...] Putino „lūžiai“, charakteris, viso gyvenimo „pradai ir žygiai“, dargi jo šešėliškų altorių kūrybos pobūdis nepriklauso pačiai geriausiai medžiagai – tragedijom ar niūriom dramom. Greičiau nebent vodeviliui – komedijom, satyrom, ironijom. O mažne laimingas jis dar tuo, kad niekad nestokojo gynėjų ir simpatikų, kuriem jis vis atrodo kaip auka – anuomet „masoniukų“, vėliau „maskoliukų“, – taip apie Vincą Myko