Kol dviaukščio autobuso sėdynėje tvirtai prisirišęs saugos diržą lekia daktaras su vėju, aplinką tausojančiam varikliui įsibegėjus, mes išsiaiskinkime ligos sukelėjus.
Downing street’o žirgų lenktynėse bėras iš žaidimo pasitraukė – duokite Ledi kelią platų. Šoko per kartį, sakė užims net Arktį. Bet grakštumo pastokojo, nedailus išėjo šuolis. Kitiems virtuoziškai šuoliuojant, sirgaliai saukia Ode Beethoveno! Na, o šitokį prastą pasirodymą matat, suskamba tik liūdnos LaCrimosa natos. Diskvalifikacija, viltys žluge, o tiek skraidyta treniruotis į Briuselį. Nesėkmingi paradai ir Temzės pakrantėj. Žygiavo narsiai, galvas iškėlę tol, kol pakilo vėjas. Vyrai krūmais, ne ąžuolais virtę, bėga nuo saulės, ieško pagalbos. Balti jų kūnai, kur pasislėpti, reikia rast šešėli. Lyskit po arabių moterų hidžabais! Bet jų vyrai pamatę tokį ažiotažą ims ir nusuks jums galvas.
Gal gotikinių bažnycių margi vitražai suteiks užuovėją ir prieglobstį nuo saulės? Bet kam bažnycioje velnias vaidenasi, eina tegul į jehovos salę. Ten paklydėlius priima, visus pamaitina ir pinigus pasiima. Visos paslaugos mokamos – tebūnie žemėje harmonija.
Kai kari kaimynai virė, puodai prisvilo. Nuo tada klaikus šleifas sintetiniam sari pluošte laikos. O aš kaip kardinolas, miros skraiste apsigobus, sakau jiems – išgerkit geriau etanolio.
Kol mes virusų sukėlėjų ieškojom, rūmuose vis dar pavojus. Sušauktas liokaju kongresas korgių būsenai aptarinėti. Kaip žinią tautai pranešti? Imperija žlunga, užvežė kažkas iš Sąjungos užkratą. Daktaras atvykęs patikrins leukocitus. Kiekis virš normos, virusą rodo. Kas bedaryti? Reikia atstatyti.
Aš nuvykusi klausiu: – Nejau negavote vaistų? – Skiepų vakcinos gavus, visi virusai išlaksto.
– Gavom, tiesiai is Eurostaro. Mes tik nepagalvojom, kad pro sargybos šydus ir ietis, tuos, kurie rūmus apjuose saugo, ligos prasibrauna. Ir kodėl mūsų niekas nebesaugo?
Taip Beno švytuoklei besiblaškant ji perpus skilo, royalių korgių mėlynas kraujas raudonu virto, sirenos kaukia, London is burning.
