Netikite? Palaukite, kai pamatysite pirmus afrikiečių spiečius Pašilaičiuose. Tik nepagalvokite nieko blogo – aš prieš afrikiečius nieko neturiu. Čia tik mes europiečiai taip nepagrįstai jų bijom, kad dažnai net nebesirūpinam tinkamai ta aplinka, kurią apgyvendina atvykėliai. Tai jau nebe už kalnų ir mes sulauksime to saldaus laiko, kai egzotiška imigracija mums parodys veidrodį.
Ir nors šiukšlių odisėja labai smagi, o ateitis daug smagumo žadanti, niekas negali perspjauti vilniečio meilės automobiliui. Na aišku, nebūčiau visiškai teisus, jeigu nepatvirtinčiau fakto, kad automobilis yra tiesiog būtinas. Retkarčiais, žinoma. Ypač mieste, kuris visuomet yra paskutinis iš Europos didmiesčių, kalbant apie nepakeičiamą, augančio miesto poreikius atitinkančią, transporto rūšį. Ir tikrai, Vilnius turi visus šansus nepelnytai likti pačioje Europos didmiesčių uodegų uodegoje, nes sprendžiančiose galvose reikiamas minties shiftas neidentifikuojamas, o politinę veiksmų galią turinčiose rankose akmens amžiaus kirvukas, kuris tuoj tuoj nukals nacionalinį daugiafunkcį sporto ir bendruomenės užimtumo centrą ant Šeškinės kalvų. Nors iš šiandienos perspektyvos panašiau, kad tiesiog priskaldys malkų. Bet laikas parodys, kad reklama ir pagyros problemų nesprendžia.
Taigi, beribė vilniečių meilė automobiliams atsispindi ir šios meilės sukeliamose kančiose. Ypač dabar, kai nuo šviesoforų nukrapštė niekam nereikalingas žaliąsias rodykles, leidžiančias šiek tiek prisimerkti bendros tvarkos ir smagiai akseleruoti dešinėn. Iš kur žinau, kad nereikalingos? Pirma – tokios lentelės niekur nematytos arba seniai nebenaudojamos. Ir pripažinkit, sakyti, kad visas pasaulis nežino kaip reikia gyventi, o štai mes žinom geriau už kitus, tai jau diagnozė ne mūsų naudai. Antra – žaliųjų rodyklių lentelės, leidžiančios važiuoti, degant raudonam šviesoforo signalui, yra viena iš nesaugiausių eismo reguliavimo instaliacijų su kasdieninėmis negrįžtamomis pasekmėmis pėstiesiems. O juk savaime suprantama, kad vienas avarijoje nesužalotas vaikas ar šiaip koks nevaikas yra vertas daugiau nei milijonai spūstyse praleistų automobilių mylėtojų valandų. Ar jūs nesutinkate ir manote kitaip?
O gal yra koks nors techninis sprendimas, patenkinantis suinteresuotas puses ir benefituojantis visus visuomenės narius, tiek pėsčius tiek ratuotus? Yra. Bet jo svarbos suvokimui, pirmiausiai reikia suprasti masinio apsiautomobilizavimo priežastis. Mes apie jas jau kalbėjome, bet aš niekada nepavargsiu kartoti, kad pagrindinė meilės automobiliui priežastis yra paprasčiausias neadekvatus viešasis miesto transportas. Ne tai, kad šiaip sau neadekvatus, o tiesiog yra praleistas vienas iš esminių viešojo miestų transporto evoliucijos produktų, palaipsniui išsprendžiančių begalę gatvėse ir netoli jų kylančių problemų: nuo spūsčių iki susvetimėjimo. O užvis smagiausia, kad ši priemonė išsprendžia eismo kamsčiu problemas, nes daro atitinkamus poslinkius karštose viešojo transporto naudotojų ir piktybinių nemylėtojų galvose. Taip, tai bėginis viešasis transportas. Pirmiausiai tramvajus, vėliau miesto traukinys, dar vėliau miesto traukinio ir metro hibridas, na ir žinoma galiausiai – metro.
Ir tai yra taip paprasta, kad mane nuoširdžiai stebina, bėginio viešojo transporto oponentai. Didelė jų dalis tūno sprendimu galią turinčiuose viešojo valdymo organuose. Ministerijų klerkai, miestų merai ir vicemerai su administracijų direktoriais bei armijomis patarėjų, savivaldybių departamentų specialistai, paveldo saugotojai ir, oh, kiek jų visų daug. Ir visi dainuoja tą pačia dainą – nereikia, brangu, yra alternatyvų, išspręsim kitomis priemonėmis.
Tai va, jums naujiena – niekaip neišsprendžia. Kas yra gana keista, nes na, pripažinkim, šie klerkai ir valdininkai esam tiesiog mes arba mūsų bičiuliai, na, galbūt giminaičiai. Protingi, išsilavinę, pasaulio regėję ir šiaip sumanūs žmonės. Žmonės, kurie praleidžia bereikalingas valandas automobilių spūstyse. Na ką čia bepridursi. Evoliucijos nepaneigsi ir jeigu priešinsiesi, vis vien ji ateis. Kaip matome – sunkiuoju būdu.
Ateityje mes dar ne kartą apžvelgsime jau gerą šimtmetį žinomą miesto bėginio transporto privalomumą besivystančiam ir urbanistiškai augančiam Europos miestui. Taip pat panagrinėsime Lietuvos urbanistų seniausiai į monografijas ir mokslo straipsnius suguldytas tramvajų ir miesto traukinių įdiegimo instrukcijas „žaliems“, su detaliais teigiamų pasekmių skaičiavimais, skirtingais poveikių indeksais ir heterogeninio atsiperkamumo prognozėmis.
Tai bus ateityje, o dabar gero jums vakaro ir linkiu, jog greičiau pasuktumėte į dešinę!
